K. Smirnovas: „Grįžau, kad įgyvendinčiau savo svajones...“

 

Lapkričio 16 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje vyko prestižinis „Bushido FC Hero’s“ turnyras.  Išsigydęs motociklo avarijoje patirtas traumas į ringą sugrįžo bushido žvaigžde tituluojamas Kęstutis Smirnovas, šakiečiams gerai žinomas, kaip sporto klubo „Audra“ bei Jaunimo kūrybos ir sporto centro treneris.  Po penkerių metų pertraukos pirmajame raunde įveikęs ukrainietį Sergejų Sochą jis ir vėl pajuto pergalės skonį.

 

 

Kai susitikę su K.Smirnovu prakalbome apie sugrįžimą į bushido ringą ir koks jausmas apimą atsistojus prieš savo priešininką, jis neslėpė, kad, bėgant metams, vis mažiau lieka galimybių sugrįžti į didįjį sportą. „Vieną dieną supratau, kad, jei grįžti į ringą – tai tik dabar... Vėliau jau nebus kur grįžti, - tvirtino bushido kovotojas. - Dabar man 37 - eri. Po keleto metų jau reikės pasitraukti į veteranus. Nors grįžti psichologiškai buvo sunkiau nei fiziškai, nusprendžiau, kad dar kokius trejus metus galiu daryti tai, ką moku geriausiai ir kas man teikia daugiausiai džiaugsmo. Pasiilgau kovos jausmo...“

Ne paslaptis, kad K. Smirnovo, kaip vieno geriausių visų laikų Lietuvos bušido kovotojų, karjerą buvo sustabdžiusi motociklo avarija. Per tris mėnesius, praleistus lovoje, buvo apie ką pamąstyti. Į politiką pasukęs sportininkas pastaraisiais metais į bušido ringą lipo tik kaip teisėjas. Teko daug padirbėti, kol kovotojas atgavo savo buvusią formą. Sugrįžimui į ringą jis pradėjo ruoštis dar liepos mėnesį. Specialios dietos, griežtos ir ilgos treniruotės tapo sportininko kasdienybe. Šeima, draugai ir artimieji ne tik palaikė, bet ir skatino. Žmona Gintarė tris mėnesius atskirai gamino maistą, bendrą fizinį pasirengimą padėjo atstatyti treneris Edvardas Grigošaitis, nuolat šalia buvo broliai Vytautas ir Mindaugas, draugai - kovos menų specialistai Petras ir Povilas Markevičiai bei Valdas Morkevičius. Palaikyti iš užsienio grįžo buvę pirmieji mokiniai.  Sportininkas juokėsi, kad visas klubas turėjo su juo kovoti.

Nors šeštadieninės kovos K.Smirnovas sakėsi labai laukęs, tačiau neslėpė, kad paskutinę savaitę viduje jautė nuolat augantį jaudulį. „Kai po penkerių metų išeini į ringą, jaudiniesi ne mažiau nei prieš savo pirmąją kovą, - atviravo sportininkas. – Be to, kovos išvakarėse pasikeitęs varžovas taip pat sukėlė nemažai emocinio streso. Nors iš pradžių buvo skelbiama, kad turėsiu susigrumti su olandu Mike Jonkeriu, tačiau iš vakaro sužinojau, jog dėl treniruotėje patirtų traumų, jis negalės su manimi kovoti. Taktika jau buvo paruošta, reikėjo skubiai ją keisti. Laukiau varžovo, kuris kovoja svorio kategorijoje iki 85 kg, o „papuoliau“ į kategoriją iki 93 kg. Prieš šeštadienio dvikovą specialiai buvau numetęs 10 kilogramų, tačiau ne veltui sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Su ukrainiečio Sergejaus Socho biografija ir kovomis susipažinau tik prieš žengdamas į ringą, todėl nežinojau, kaip su juo kovoti. Buvau  nusiteikęs ilgai kovai ir jokiu būdu nesitikėjau, kad ji baigsis jau pirmajame raunde. Numesti kilogramai pridėjo greičio.“

Paklausus, kuri kova sunkesnė – su priešininku, ar su savimi, K.Smirnovas atsakė nedvejodamas: „Aišku, kad su savimi. Jei nugalėsi save, tai nugalėsi ir priešininką. Kiekviena treniruotė – kova su savimi. Tai pagrindinis Rytų kovos menų principas, - tvirtino jis. -  Viskas yra mūsų galvoje. Jei savimi netiki 100 procentų, jei abejoji – pasiduodi. Tai jau vien todėl gali pralaimėti, nesvarbu, kad treniruojiesi beveik visą darbo dieną – 4 – 5 valandas.“ Be abejo, sugrįžus į didįjį sportą, daug ko teks atsisakyti, atsirinkti, kas svarbiausia. „Turiu tikslų, kurių taip ir nepavyko pasiekti. Noriu tas svajones įgyvendinti. Manau tam prireiks trejų – ketverių metų, - prasitarė K.Smirnovas, tačiau savo ateities planų neatskleidė. – Viskas paaiškės 2015 arba 2016 metų pabaigoje. Vienas iš uždavinių – dalyvauti Japonijos turnyruose, tačiau gali būti taip, kad japonai atvažiuos pas mus.“

Iki šiol bushido kovotojo karjera K.Smirnovui buvo sėkminga. Jis yra daugkartinis Lietuvos džiudžitsu ir kovinės savigynos čempionas, tarptautinių bushido turnyrų nugalėtojas, iš 33 kovų laimėjęs  net 23, prieš devynerius metus apdovanotas „Bushido karaliaus“  didžiuoju prizu. Daug jau pasiekta, tačiau dar yra ko siekti. Laužydamas stereotipus, kad 37 metai sporte – ne riba, jis galėtų būti pavyzdžiu ir kitiems sportininkams.