Teismas nustatė, kad kaltinamasis R. S. 2011 m. liepos mėn. įkalbėjo ir susitarė su Muitinės departamento teritorinės muitinės posto inspektoriumi V. V. dėl informacijos teikimo apie jo darbo valandas teritorinės muitinės Šakių rajone esančio pasienio kontrolės poste, kurių metu, R. S. nurodymu, penki asmenys nekliudomai per valstybės sieną galėtų gabenti akcizais neapmokestintas prekes. V. V. vykdydamas susitarimą su R. S. konspiraciniais tikslais keitė mobiliojo ryšio numerius, nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. vasario mėn. 4 d., užkoduotais SMS trumpaisiais pranešimais bei pokalbiais į keturis R. S. mobiliojo ryšio numerius teikė viešai neskelbtiną ir neteiktiną informaciją apie savo budėjimo laiką teritorinės muitinės kelio poste. Šią informaciją R. S. perduodavo kitam asmeniui. Be to, V. V. neįvesdavo pavedimų į Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemą, neatlikdavo dviejų detalių ,,VW Passat“ markės automobilių, kuriuose buvo įrengtos slėptuvės akcizais apmokestintų prekių gabenimui, muitinių tikrinimų, keturiems asmenims ne mažiau kaip 14 kartų leido įvažiuoti iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respublikos teritoriją, pergabenant akcizais apmokestintas prekes.
Kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu kaltais neprisipažino. Kaltinamasis R. S. aiškino, kad yra nesusijęs su šiuo nusikaltimu. Viskas prasidėjo dėl iškeltos bylos Vilniuje, nes nesutiko bendradarbiauti, teikti informacijos ir „sudeginti“ vieną pareigūną. Iš karto po šios bylos jam buvo pareikšti kaltinimai. R. S. aiškino, kad yra rašęs žinutes V. V. ir klausęs, kada jis dirbs, nes norėjęs susitikti per laisvas dienas Druskininkuose.
Kaltinamasis V. V. aiškino, kad su R. S. pažįstami seniai, bet niekados nekalbėdavo apie cigaretes. R. S. buvo prašęs, kad patikrintų jo sūnų, jog šis nieko nevežtų, be to ir jis pats ketinęs važiuoti į neapmuitinamų prekių parduotuvę. Turėjo du mobiliojo ryšio numerius, žinutes rašė, nes nenorėjo, kad valdžia sužinotų. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik dvi žinutės parašytos jo darbo metu. Atvažiuodamas į darbą nežinodavo kur dirbs, nes pamainos viršininkas įvairiai keisdavo darbo vietas. Kiek atsimena, tai dirbdavo kas dvi ir kas keturias valandas vienoje darbo vietoje. R. S. jam žinutes rašė tik tuo momentu, kai būdavo laisvesnis, kad galėtų prie jo prieiti, rašė šifruotai, nes bijojo savo valdžios.
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, padarytas apysunkis nusikaltimas, kad kaltinamieji teismo neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavys R. S. charakterizavo teigiamai. Teismas nutarė, kad kaltinamiesiems tinkamiausia bausmė yra bauda. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Šis teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui.
„Draugo“ inf.