Per šiuos daugiau kaip tris dešimtmečius solfedžio ir solinio dainavimo paslapčių šakietė pedagogė mokė visą pulką  muzikalių rajono vaikų,- vieni iš jų vėliau tapo profesionaliais dainininkais, kiti pasirinko kitą gyvenimo kelią. „Kai aš pamatydavau gabų ir talentingą vaiką, man visada kildavo mintis, kad jį būtinai turi pamatyti ir išgirsti visi kiti, juo turi didžiuotis tėvai, jis turi dainuoti scenoje, o ne tik dirbti užsidaręs klasėje. Juk dainuojantys vaikai yra taip gražu“,- su šypsena veide kalbėjo V. Bosaitė.

Nuo 1983 metų V. Bosaitė pradėjo ruošti savo mokinius anuomet itin populiariam televizijos konkursui „Dainų dainelė“.  „Vaikai dainuoti visada norėjo, ypač pasirodyti scenoje. Visada buvo ir yra talentingų vaikų. Džiaugiuosi, kad ne vienas mano auklėtinis pasirinko profesionalią sceną“,- kalbėjo pedagogė V. Bosaitė, ne vieną dešimtmetį ruošianti savo auklėtinius šiam ir kitiems  konkursams, festivaliams, koncertams. Nemažai jos auklėtinių yra tapę „Dainų dainelės“ konkurso laureatais ar diplomantais. Kaip prisimena Violeta, pirmieji „blynai“ tikrai nebuvo prisvilę, - šio konkurso laureate tapo Dovilė Adomaitytė, o diplomantu - Raimondas Baranauskas. Pastarasis  Violetos mokinys dabar mums puikiai pažįstamas kaip Kauno muzikinio teatro solistas. Mokytoja didžiuojasi ir kitais savo gabiais auklėtiniais, pasirinkusiais tolimesnes solinio klasikinio dainavimo studijas. Šiuo metu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje studijuoja Rugilė Balčiūnaitė, Ingrida Kuraitė, Algirdas Jurgila, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje solinio dainavimo mokosi Vismantė Vasaitytė bei kiti buvę jos mokiniai.

Violetos manymu, labai svarbu pedagogo kontaktas su vaikais ir jų tėvais. Visiems kartu bendradarbiaujant, galima labai daug pasiekti ugdant ir lavinant vaiko muzikinius sugebėjimus. „Su vaikais pedagogui reikia būti labai atviram, paprastam, be jokių „mandražų“. Svarbu, kad vaikas pas tave ateitų atvira širdimi. Dabar vaikai yra daug drąsesni nei anksčiau. Jeigu tu su jais bendrausi, domėsiesi jų problemomis, jie tau tikrai atsivers. Jei tau jie nerūpės, tą jie tikrai supras, ir ryšio nebus. Manau, vaikus reikia suprasti ir mylėti“, - įsitikinusi Violeta. Mokytoja džiaugiasi, kad klasikinis dainavimas šiuo metu pasidarė gana populiarus,- vaikai jau nori tikro garso, o ne „popso“.

Šie metai Violetai Bosaitei yra išskirtiniai, - jubiliejiniai. Šį šeštadienį, vasario 7 dieną, ji švenčia savo garbingą 60 -ąjį jubiliejų. Ta proga visus savo buvusius ir esamus mokinius, draugus, artimuosius ir visus šakiečius ji pakvietė į savo jubiliejinį koncertą „Gyvenu su daina“. Pasak Violetos, tai tarsi padėka visiems, su kuriais ji nuoširdžiai bendravo ir dirbo, visiems, kurie myli klasikinę muziką ir dainą.

 

„Jau šešerius metus mane moko mokytoja Violeta. Man ji yra nuostabi mokytoja. Prie jos labai pripratau, - man ji yra lyg antroji mama. Aš ją tikrai labai myliu. Žinau, ji bet kada mane išklausys, patars, net pralinksmins. Važiuodama į pamokas, visada galvoju: „Kaip gerai, nuvažiuosiu pas žmogų, kurio labai pasiilgau“. Mes matomės per savaitę dvi dienas, bet vis tiek aš jos pasiilgstu. Kai tik pradėjau lankyti mokyklą, buvau uždaresnė, o kai paaugau ir pamačiau, koks tai puikus žmogus, dabar apie viską su ja drąsiai pasikalbu. Tikrai, daug ką, ką pasakau mokytojai, mamai negaliu pasakyti. Mes esam kaip geriausios draugės. Tiesiog ja pasitikiu,- paslaptis ji tikrai moka saugoti. Toks ji žmogus,- pati labai nuoširdi ir kitus moka išklausyti, suprasti, o svarbiausia - labai myli vaikus. Mane ji daugeliu atvejų įkvepia, pamoko,- dėl to aš labai džiaugiuosi.“

 

„Mano dukra Ingrida tik mokytojos Violetos dėka šiemet jau baigia Muzikos akademiją. Ji be galo nuoširdi, visą širdį atiduoda svetimiems vaikams. Be jokio atlygio dirbo su mano dukra, ruošė ją stojamiesiems egzaminams, net palydėjo į Kauną ir visą laiką ją palaikė, ragino ryžtingai siekti savo tikslo. Violeta yra nuostabus žmogus, puiki pedagogė. Prisimenu, ne kartą, kai į Sintautus nebūdavo autobuso, Ingridą po pamokų ji yra parvežusi į namus. Savo akimis įsitikinau, kaip atvirai ir nuoširdžiai mokytoja bendrauja ir su kitais savo mokiniais. Nuo Ingridos galiu jai perduoti tik pačius nuoširdžiausius padėkos žodžius. Labai šauni moteris, kad kuo daugiau būtų tokių mokytojų“.

 

„Violeta yra ne tik vaikų mylima mokytoja. Ji yra ir Moterų veiklos klubo senbuvė, - jau 10 metų aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir savanoriškoje veikloje. Visada draugiška, linksma, pareiginga. Per klubo organizuojamus plenerus atsiskleidė Violetos meniniai gabumai, - ji puikiai piešia ir turi labai gražią rašyseną. Būtent jos dailyraščiu būna užrašyti klubo sveikinimo atvirukai ir skelbimai . Daugelis ją pažįsta kaip puikią dainininkę, bet po klubo Miro Gavran pjesės „Viskas apie Moteris” pastatymo, mūsų Violeta atskleidė ir savo artistinius sugebėjimus. Įkūnijusi šnekios pensionato močiutės vaidmenį, ji ir dar viena klubo žemaitė Violeta, tapo tiesiog scenos „žvaigždėmis”. Juodviejų personažai dabar laukiami ir klubiečių gimtadieniuose, ir mūsų metiniuose renginiuose.“

 

„Mes su Violeta kartu dirbame jau senokai, spėjome viena kitą pažinti. Jos išskirtiniai bruožai – paprastumas ir nuoširdumas, sugebėjimas bendrauti su vaikais. Mūsų mokykloje per pertrauką vaikai pamokos laukia koridoriuje, prie mokytojo kabineto. Prie Violetos kabineto durų niekada nepamatysi laukiančių vaikų,- jie visi sėdi kabinete ir kartu su ja geria arbatą, triauškia sausainius. Kabinetas visada pilnas vaikų, nes čia - itin šilta atmosfera. Nors ir baigiasi pamoka, vaikai neskuba namo, vis dar kuičiasi ir nori pasikalbėti su mokytoja. Manau, vaikai ją tiesiog labai myli. Todėl Violetos mokinių tėveliai tikrai gali būti ramūs,- jie bus prižiūrėti. Mokytoja paskambins ir praneš, kada baigiasi pamoka ir kada laukti savo vaikų, pamojuos pro langą vaiko pasiimti atvažiavusiai mamai. Kartais mane net stebina, kokia ji kantri ir rūpestinga.  Jei kitoms mokytojoms norisi bent penkias minutes per pertrauką šiek tiek atsipūsti, pabūti ramiai, tai Violetai šito nereikia,- jos kabinetas visą laiką ūžia nuo vaikų. Ar dažnai taip būna, kad mokytoja vaikus vaišintų arbata ir bandelėmis? O Violeta tokia. Jai ne tas pat, kad vaikas iš mokyklos atėjo į jos pamokėlę nevalgęs. Todėl pirmiausia jį pamaitins, išklausys. Mane žavi ir kiti Violetos charakterio bruožai. Visada, net norėdama žmogui pasakyti kokią nors kritišką pastabą, tai ji padarys labai santūriai ir kultūringai. Niekada nemačiau jos „pratrūkusios“. Ji - inteligentiška, visada turi savo nuomonę, o svarbiausia, stengiasi niekada žmogaus neįskaudinti.  Manau, teisinga teorija, kad tie, kurie myli gyvūnus, yra geri žmonės. Violetai tai labai tinka,- ji yra tikra kačių mylėtoja, priglaudžianti ir pamaitinanti kiekvieną benamę katytę. O juk iš tiesų katės moka atsilyginti savo šeimininkui,- puikiai nuima stresą. Tai pripažįsta ir pati Violeta“.