Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

pergales minejimasGegužės 8 dieną buvo minima Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pergalės prieš fašizmą 70-osios metinės. Šios šventės nepamiršo ir mūsų rajono „Pagyvenusių žmonių ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacija“, kaip ir kasmet, organizuodama žuvusių karių pagerbimą Šakių karių kapinėse. Minėjime dalyvavo apie 30 žmonių iš viso rajono, kurie atvyko pagerbti savo draugų bei artimųjų, žuvusių šiame kare.
 
Nuotr. Pagyvenusių žmonių ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos nariai bei artimieji Šakių karių kapinėse pagerbė karo aukas.
 
Anot „Pagyvenusių žmonių ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos“ vadovo Jono Boso, šią dieną visi dar esantys gyvi karo dalyviai bei jų artimieji švenčia ne vėliau mūsų Tėvynės istoriją pakeitusią sovietinės okupacijos pradžią, o tai, jog tas karas aplamai baigėsi pergale prieš hitlerinį fašizmą. „Anksčiau į Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimus ateidavo nemenkas būrys karo dalyvių iš gausaus pusantro tūkstančio žmonių būrio, o dabar organizacijoje likom tik 12 narių, tad mums labai svarbu, kad šis dalykas nebūtų pamirštas kaip kažkoks tai neaiškus praėjusio amžiaus epizodas. Karas yra žiaurus dalykas – jis nusinešė ne vieno mūsų brolio gyvybę“,- sakė J. Bosas. Susirinkusiųjų į minėjimą Antrojo pasaulinio karo dalyvių ar jų artimųjų tikslas – pagerbti žuvusius kovose prieš fašizmą ir taip paminėti karo pabaigos septyniasdešimtmetį. Pasak J. Boso, praėjęs amžius žmonėms uždėjo sunkią karų naštą. Nueitas ilgas išbandymų kelias tų, kurie tame kare kovėsi. „Karo žaizdos lieka ilgam. Jos primena ir apie 5000 žuvusiųjų ir palaidotų karių dešimtyje rajono kapinių. Dvigubai tiek Kudirkos Naumiestyje nužudyta karo belaisvių“,- taip  praėjusiame šimtmetyje praūžusį karą prisimena J. Bosas. Nugalėti tada Europoje siautėjusį hitlerinį fašizmą pavyko tik susivienijus daugeliui tuometinių su juo kovojančių tautų, tame tarpe ir Rusijai. Nors kiekvienas karas yra nusikaltimas taikai ir žmonijai, bet pasaulinių karų istorijoje niekada nebuvo tiek daug siaubingų nusikaltimų, kokius pasaulis patyrė dėl fašistinės Vokietijos 1939 metais pradėto žiauraus karo. Kas būtų atsitikę tada, jeigu fašistams būtų pavykę karą laimėti, anot J. Boso, šiandien sunku pasakyti. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija apie tai, jog Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių koncentracijos stovyklose bei kitose masinio žmonių naikinimo vietose buvo nužudyta daugiau nei 12 milijonų žmonių. Laimėjus karą fašizmui, per pokario metus naciai planavo sunaikinti dar trisdešimt milijonų žmonių. „Ar tai buvo menka priežastis kariauti su naciais?. Štai su kokiu siaubingu priešu – hidra mes kariavome“,- aiškino J. Bosas. Tik daugelio šalių pastangomis ir pralietu krauju hitlerinė karinė ir valstybinė mašina buvo sunaikinta ir sutriuškinta.   

„Nors karas jau senai baigėsi, bet mums, vyresniajai karo dalyvių kartai, pritrūksta visuomenės pagarbos ir elementraus supratimo apie mūsų patirtus išgyvenimus per karą“,- guodėsi buvęs karo dalyvis. Anot jo, be reikalo visuomenėje sklando gandai, kad neva buvę Antrojo pasaulinio karo dalyviai garbina sovietinę okupaciją. Taip, pasak J. Boso, tikrai nėra. „Mes susirenkame pagerbti tų, kurie kovodami prieš visa griaunančią, žudančią fašistų okupaciją žuvo Antrajame pasaulinime kare,“, - sakė J. Bosas.

Į Antrąjį pasaulinį karą įsitraukė 61 valstybė, karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijose. Per šešerius metus žuvo apie 60 milijonų žmonių, iš jų – maždaug pusė civilių. Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė ne išsilaisvinimą, tačiau penkiasdešimt metų trukusią Sovietų sąjungos okupaciją.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px