Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Dvejus metus Panovių laisvalaikio salės renginių organizatore dirbanti Rūta Bučinskaitė pasakojo, kad kaimelyje veiklos trūksta, tad sugalvojo, jog reikėtų įrengti audimo klasę. Ir maži, ir dideli Panovių kaimo gyventojai gali užsukti ir pasimokyti šio amato. Tiesa, daugiausiai audimo pamokėlėmis susidomėjo mažieji Panovių gyventojai.

R. Bučinskaitė audžia jau antrus metus. Renginių organizatorė minėjo, kad prieš trejus metus atsikraustė gyventi į šalia Panovių esantį Jundilų kaimą ir neturėjo darbo, trūko veiklos. Mergina juokauja – pats audimas ją surado.

„Pradėjus lankyti tautinių šokių kolektyvą, akį patraukė tautinio kostiumo detalės, norėjau įsigyti, tačiau neturėjau darbo, tai ir nebuvo už ką nusipirkti. Tada kilo mintis – kodėl negaliu pati jo pasidaryti? Ieškojau, bandžiau, dariau, labai daug skaičiau, po to susipažinau su Vilkaviškio audėjomis. Marija Danilaitienė sutiko mane pamokyti audimo meno gudrybių“, – pasakojo R.Bučinskaitė.

Tiesa, laisvalaikio salėje besipuikuojančias audimo stakles Rūtai padovanojo pažįstami, bet kas įdomiausia – namuose ji turi dar dvejas stakles. Audimu užsiimanti renginių organizatorė teigė, kad nuaudusi lovatiesę ar rankšluostį su mielu noru jį padovanoja artimiesiems, papuošia ir savo namus, kartais atsiranda žmonių, kurie šių rankomis austų gaminių nori ir nusipirkti.

„Vasaros pradžioje, ypač kai prasideda vestuvių metas, puoselėdami senąsias tradicijas, žmonės užsisako rankšluosčių, ant kurių deda duoną, jubiliejams užsisako vardinių juostų, kitų austų gaminių. Manau, kad tokie dalykai yra vertinami iki šiol“, – įsitikinusi audėja.

Kovo 11-ąją Panovių laisvalaikio salėje buvo pristatyta R. Bučinskaitės išaustų gaminių paroda bei audimo klasė. Kaip ji veiks, papasakojo pati audėja.

Mergina svajoja ateityje suruošti didesnę parodą, tik, kaip pati sako, dar daug reikės austi ir tinkamai pasiruošti.

Reikalauja kruopštumo

Pašnekovė pasakojo, kad audimas – daug kantrybės bei kruopštumo reikalaujantis darbas. Juk mezgant ar neriant, jei kas nepasisekė, – galima išardyti ir pradėti iš naujo, o išardyti nuaustą gaminį užtrunka kone dvigubai ilgiau nei jį išausti.

R. Bučinskaitė audinių sąraše puikuojasi ne tik rankšluostukai ar juostos, bet ir tautinis kostiumas, kurio audimas truko mėnesį sunkaus ir nuolatinio darbo. Tiesa, tautinį kostiumą austi nebuvo sudėtinga, pasak merginos, daug sudėtingiau austi lovatieses, nes reikia labai atidžiai stebėti raštą, žinoti, kaip suverti siūlus.

Vertina rankų darbo gaminius

Jaunosios audėjos nuomone, rankų darbo gaminiai vis labiau populiarėja, o žmonės vis labiau jais domisi ir ieško, kur galėtų įsigyti.

„Pavyzdžiui, žmonės tautinius kostiumus turi ne tik kolektyvuose, vis daugiau atsiranda norinčių juos turėti asmeniškai. Manau, kad tai labai gražu. Kažkur skaičiau, kad tautinis kostiumas tampa elito apranga. Sutinku, tai prabangus drabužis bei gero tono ženklas. Dėl elito nesutikčiau, aš savęs jokiu elitu nelaikau. Dirbu paprastoje kaimo laisvalaikio salėje. Aišku, jį pati pasigaminau, o perkant tautinis kostiumas kainuoja labai daug“, – mintimis dalijosi audėja.

Keista, atrodytų žmogus, kuris kaip vieną didžiausių savo pomėgių atrado audimą, turėtų nuo vaikystės mylėti rankdarbius. Tačiau Rūtai buvo priešingai – mokykloje labiausiai nemėgo technologijų pamokos.

„Nežinau, kodėl taip buvo. Kita vertus, gal, kai jau esi suaugęs, pradedi suprasti, kad rankų darbo gaminiai yra kitokie nei masinės gamybos. Pradedi matyti skirtumus ir atrandi tikruosius savo pašaukimus“, – mąsliai svarstė pašnekovė.

Tiesa, jaunų žmonių, kurie užsiimtų audimo menu, mergina teigė nepažįstanti. Audėja mano, kad jaunimui kartais pritrūksta kantrybės dirbti tokius darbus.

„O man audimas labai patinka, pradėjusi tuo užsiimti, atradau save. Beprotiškai norėjau išmokti austi, stačia galva pasinėriau į tai. Visas mano laisvalaikis telpa ant šio suolo prieš audimo stakles. Aš mėgaujuosi tuo, ką darau. Gaila, kad, prasidėjus lauko darbams, šį pomėgį teks atidėti į šoną“, – kalbėjo R. Bučinskaitė.