Agnė NAUMAVIČIŪTĖ Antradienio popietę į Zyplių dvaro arklides rinkosi visi, kurie norėjo pasveikinti menotyrininką, skulptorių, Lukšių miestelio seniūną Vidą Cikaną ypatingos dienos proga. Tądien jis pristatė jubiliejinę savo darbų parodą bei šventė šešiasdešimtmetį.
Nuotr. Jubiliejaus dieną dėmesiu Vidą Cikaną apdovanojo dukros Ilma (kairėje) ir Alma.
Galima drąsiai teigti, jog Zypliai ne per kiekvieną šventę ar jubiliejų tiek žmonių mato: į dvaro arklides sunkiai tilpo svečiai, bene iš visų Lietuvos kampelių sugužėję pasveikinti jubiliato.
Tądien V. Cikana nebuvo itin kalbus, o tai jam, kaip daugelis žinome, nėra būdinga. Tačiau jubiliatas tiesiog klausėsi nuoširdžių, kartais gumulą gerklėje strigdančių linkėjimų.
Kelias valandas trukusį renginį vedė dizainerė, mados ženklo „Kūtvėla“ kūrėja V. Cikanos dukra Ilma. Moteris susirinkusiųjų iš anksto atsiprašė: „Nepykit, jei Vidą kartais tėčiu pavadinsiu. Juk normalu, jis mano tėtis.“
Staigmenų šiame jubiliejiniame renginyje tikrai netrūko. Štai viena iš netikėčiausių dovanų, kurią šešiasdešimtmečio proga V. Cikanai padovanojo Lukšių miestelio seniūnija, bendruomenė bei kultūros centras, – operos solisto Liudo Mikalausko koncertas.
Dainininkas ne tik visiems susirinkusiems padovanojo akademinės valandos trukmės koncertą, tačiau ir bendravo su svečiais, kvietė kartu dainuoti, ką, žinoma, jie su mielu noru ir darė. Beje, su žymiuoju operos solistu ne vieną dainą padainuoti į sceną atėjo ir pats jubiliatas.
Įsibėgėjus koncertui, aplodismentais taip pat buvo apdovanota ir rajono savivaldybės tarybos narė Rima Rauktienė, kuri antradienį taip pat šventė savo gimimo dieną. Skambant L. Mikalausko atliekamai dainai, V. Cikana tarybos narę pakvietė šokiui.
Kaip jau buvo minėta, sveikinimo žodžių renginyje buvo kaip iš gausybės rago, oficialūs linkėjimai truko kone valandą, o kiek dar būta tokių, kurie tiesiog pasveikino jubiliatą nelipdami į sceną. Savo išmone, originalumu sveikintojai lenkė vienas kitą.
UAB „Lukšių pieninė“ atstovai jubiliatui įteikė originalią, iš gėlių pagamintą juostą, rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius drauge su administracijos direktoriumi Evaldu Sniečkumi V. Cikanai šešiasdešimtmečio proga apjuosė dar viena, austa juosta. UAB „Gulbelė“ kolektyvas ne tik patį seniūną, bet ir visus svečius nustebino cukrainės „Laimė“ pagamintu tortu, papuoštu nuotrauka – pats V. Cikana Zyplių dvaro fone.
Rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė prisiminė jubiliatą 1979 metais, kuomet jis dalyvavo pirmajame tautodailininkų plenere, Panoviuose.
„Vidas buvo toks kūdas... ir be barzdos! Nuo tada prasidėjo šio žmogaus kūrybinė veikla. Kokio tik Vido netekę matyti! Jis būna ir susirūpinęs, ir pavargęs, pagautas kūrybinio azarto, nuliūdęs, išdidus, orus, kitaip tariant, – toks, koks jis ir yra. Vido kūrybinis kelias yra reikšmingas ir solidus, svarbiausia – pasirinktas teisingai“, – nuoširdžių žodžių negailėjo A. Kasparevičienė.
Išmone ir originalumu neatsiliko ir R. Rauktienė, kuri jubiliatui padovanojo... šešiasdešimt citrinų. Sveikintoja prisiminė, jog su V. Cikana yra pažįstama daugiau nei ketvirtį amžiaus. Jų bendravimo kely būta įvairių vingių.
„Buvo laikas, kai Vidas buvo viršaitis, o aš dirbau savivaldybėje. Buvo laikas, kai mūsų nuomonės sutapo, buvo, kai išsiskyrė. Buvo visko. Išsilaikyk ir būk gyvas, kaip ta citrina sirupe, ji simbolizuoja gyvenimą, ištikimybę ir apsaugą. Gyvenimą semi pilnomis saujomis, ištikimybę savo idėjoms turi beprotiškai didelę. Apsisaugok nuo pavojų, kurių yra daug ir visokių“, – linkėjo R. Rauktienė.
Žinoma, visų sveikinusiųjų nesuvardinsi ir jų prasmingų kalbų taip pat nesurašysi, o gal ir nereikia. Viskas pasiliks jubiliato mintyse ir širdyje.
Po sveikinimų visa salė kartu su V. Cikanos dukra Alma sudainavo Gyčio Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“ ir patraukė į antrąjį arklidžių aukštą, kur šiuo metu eksponuojama jubiliato tapybos darbų paroda. Taip, tapybos. Tai buvo dar viena staigmena. Šioje vietoje puikiai tinka pasakymas: geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti. Pats V. Cikana apie parodą, kaip per mėnesį nutapė dvidešimt paveikslų, papasakojo trumpai.
„Su šia paroda nenoriu nieko nei nustebinti, nei save sureikšminti. Kartais man tiesiog kažkas pasako, nurodo, kad turiu būti vienoks ar kitoks. Ir aš turiu taip daryti. Verbų sekmadienį aš paėmiau į rankas drobę, dažų, tris sudžiūvusius teptukus ir pradėjau tapyti. Pagalvojau – relaksas. Nebegalėjau sustoti. Kiekvieną naktį prisėsdavau ir tapydavau. Kas iš to išėjo, galima pamatyti parodoje“, – kalbėjo V. Cikana.
Eduardas iš Griškabūdžio:
