„Vabalų kalnelyje“ prisimintas vaikų rašytojas

vabalu kalnelis tamulaitis
Nuotr. Gausus kūrėjų būrys, Kriūkų bendruomenė prisiminė kraštietį, vaikų rašytoją Vytautą Tamulaitį jam atminti įkurtame „Vabalų kalnelyje“.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Liepos 30 d. prasidėjo rašytojo Vytauto Tamulaičio atminimui skirtas respublikinis meninės kūrybos festivalis, kurį surengė Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Atidarymas vyko Kriūkuose, V. Tamulaičiui atminti įkurtame „Vabalų kalnelyje“. Apie rašytoją ir jo kūrybą kalbėjo literatūrologai, rašytojai.

Karštą antradienio popietę rajono kūrėjai, Lietuvos rašytojai, Kriūkų bendruomenė rinkosi prie senojo vieškelio, kur 2013 m., minint V. Tamulaičio 100-ąsias gimimo metines, buvo atidarytas ąžuolo skulptūrų ansamblis „Vabalų kalnelis“. Tuomet tautodailininkai išdrožė skruzdėlytę Greitutę, Svirplį muzikantą, kiškelį ir kitas skulptūras, vaizduojančias rašytojo sukurtus personažus.

Antradienio rytą 105-ųjų V. Tamulaičio gimimo metinių proga kalnelį papuošė ir sraigės skulptūra, kurios autorius kriūkietis tautodailininkas Andrius Bieliukas. Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė padėkojo skulptūros autoriui bei būriui rėmėjų, prisidėjusiems prie Vabalų kalnelio idėjos įgyvendinimo. Artimiausiu metu šiame kalnelyje turėtų atsirasti dar šešios skulptūros.

Žymus lietuvių vaikų literatūros prozininkas, poetas, literatūros kritikas bei periodinių leidinių redaktorius, karininkas V. Tamulaitis gimė 1913 m. sausio 17 d. Sutkiškių kaime, tuometinėje Svetošino gminoje (valsčiuje), ūkininko šeimoje.

„Plaukiant Lietuvos upių tėvu Nemunu marių link, prapūškavus Žemąją Panemunę, kur būsimasis rašytojas lankė pradinę mokyklą, kur vienose iš pačių gražiausių Lietuvos kapinių palaidoti jo tėvai klausosi miškų ošimo, ant aukšto Nemuno skardžio rymo gerokai sumenkusi Tamulaičių sodyba. Bet gamtos grožio metai nepalietė“, – į klausytojų širdis skverbėsi rajono kūrėjos Ritos Mockeliūnienės žodžiai.

Vėliau susirinkusiems Kriūkų mokykloje-daugiafunkciame centre literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė pasakojo, kad V. Tamulaičio apsakymas „Petruko vėliava“ pelnė rašytojui tarptautinį pripažinimą – jis 1970 m. pateko tarp atrinktų 30-ies geriausių pasaulio rašytojų kūrinių ir buvo įtrauktas į Jungtinių Tautų antologiją „Children everywhere“ („Vaikai visur“).

„Ne veltui išsirinkote tokią dieną. V. Tamulaitis rašė beveik vien tik apie vasarą. Vasara jam buvo graži – muzika, garsai, veržte besiveržianti gyvybė. O žiema – tai mirtis, badas, alkis, kraujas, kuris aprašomas knygoje „Kiškelio užrašai“, – kalbėjo D. Šakavičiūtė. Anot jos, rašytojo biografija yra dramatiška. Mat sovietmečiu Lietuvoje jo knygos nebuvo leidžiamos. Tik atkūrus Nepriklausomybę pirmą kartą 1992 m. buvo perleisti „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“.

„Vaikų literatūra skiriasi nuo kitos literatūros. Juk jei viena, antra, trečia karta vaikiškų tekstų neskaito, atsiranda didžiulis plyšys. Vaikui tekstą, kuris yra 50 metų senumo, atrasti yra labai sunku. Tokį tekstą reikia prisijaukinti, jame jau kitas laikas, erdvė ir net kita leksika. Taip atsitiko ir su V. Tamulaičio kūryba. Belieka džiaugtis, kad šiandien beveik visi jo tekstai gali pasiekti skaitytojus. Per pastaruosius 25 metus dauguma rašytojo knygų pakartotinai yra išleistos įvairiose leidyklose“, – teigė D. Šakavičiūtė. Ji pasakojo, kad pirmasis rašytoją įvertino ir vaikų numylėtiniu pavadino Bernardas Brazdžionis. Šiais metais išleista Jono Linkevičiaus knyga apie lietuvių vaikų literatūrai pasišventusį mūsų kraštietį.

„Ar galėtume dabar V. Tamulaitį pavadinti mūsų vaikų numylėtiniu? Laikai yra nepaprastai pasikeitę. Sunkiai įsivaizduoju, ar kai kuriuos liūdnus, sentimentalius jo kūrinius šiandien vaikai gali skaityti. Sunkios yra kai kurių knygų iliustracijos...“– svarstė literatūrologė. Viešnia pripažino, kad jo kūriniuose daug mūsų krašto etnikos. Štai knygos personažas Svirplys muzikantas keliauja panemuniais į Jurbarką per Šakius.

Pasak D. Šakavičiūtės, negalima neprisiminti ir V. Tamulaičio kūrybos išeivijoje. Prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. vasarą rašytojas su šeima pasitraukė į Vakarus. Kanadoje buvo parašytos dvi knygos „Vasaros pasaka“ apie darbštuoles bitutes ir „Svirplio muzikanto kelionės“.

Mirė rašytojas 1993 m. rugsėjo 22 d. Toronte, Kanadoje. Literatūrologas J. Linkevičius rašo, kad prieš mirtį paskutinis rašytojo žodis buvęs „Taisysiu...“

V. Tamulaičio kūriniai išsiskyrė giliu vaiko ir gamtos pažinimu. Renginyje dalyvavęs rašytojas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius kalbėjo, kad jį visuomet žavėjo V. Tamulaičio atsakingumas. Rašydamas apie gyvūnus jis pirmiausiai susipažindavo su jais iš mokslinės pusės. Anot S. Paltanavičiaus, šiandien vaikų knygų pasiūla yra didžiulė, todėl nė vienas rašytojas nėra garantuotas, kad jo knygą vaikai skaitys.

„Vienas iš būdų priversti, kad tave skaitytų, yra vadovėliai. Nors tai – ne geriausias būdas. Kitas būdas – gerai, kai tavo eilėraščius dainuoja“, – kalbėjo populiariai Kosto Smorigino dainai „Užtrauktukas“ žodžius parašęs poetas Liutauras Degėsys.

Renginyje dalyvavęs rajono meras Edgaras Pilypaitis bei Kriūkų bendruomenė naudodamiesi proga taip pat pasveikino kultūros istoriką, Šakių garbės pilietį Albiną Vaičiūną garbingo 85-erių metų jubiliejaus proga. A. Vaičiūnas nuosekliai kaupia istorinę medžiagą apie mūsų krašto įžymius žmones, tarp kurių ir rašytojas V. Tamulaitis.

Festivalis dar tik prasidėjo. Visą rugpjūtį organizatoriai kviečia kurti meninius darbus: medžio drožinius, fotografijas, dainas, inscenizacijas, eilėraščius, noveles ir kt. Vėliau bus parengta šių darbų virtuali paroda. Be to, paskelbtas konkursas V. Tamulaičio literatūrinei premijai gauti. Baigiamasis festivalio renginys įvyks spalio 6 d.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Su kuo jums asocijuojasi Prezidentas Valdas Adamkus?

klausimelis 06 02Birutė iš Šakių:

Išgirdus Valdo Adamkaus vardą man pirma asociacija – retos inteligencijos, aukštos kultūros ir išminties žmogus. Jis į Lietuvą atnešė tikrąją demokratiją, žodžio laisvę bei šypseną ir pelnytai tapo mūsų širdžių Prezidentu. Stebėdama jo jubiliejaus renginį graudinausi ne kartą. Be to, man jis neatsiejamas nuo ponios Almos Adamkienės – jie buvo nepaprastai darni, pavyzdinė pora, į kurią žiūrėti visada buvo be galo gera.

klausimelis 06 02 2

Skaistė iš Gelgaudiškio:

Pirma asociacija – Prezidentas. Iš tikrųjų nelabai daug ką galiu apie jį pasakyti, nes tada, kai jis prezidentavo, buvau visai maža, nelabai galėjau suprasti, todėl apie jį žinau tik iš istorijos puslapių ar mokyklos pamokų. Jo biografija ar valdymu per daug nesidomėjau, bet per jubiliejinį renginį atkreipiau dėmesį, nes šiuo metu jam rodoma labai daug pagarbos. Manau, kad išskirtinis žmonių dėmesys šiam rezidentui rodo, kaip stipriai jis yra mylimas ir vertinamas iki šiol. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3