Dvaro menės pražydo gėlėmis

Rugpjūčio 15 d. Gelgaudiškio dvare atidarytos net dvi parodos. Dvaro lankytojai gali gėrėtis Gražinos Pašakarnienės fotografijomis ir Vilmos Staniulienės tapybos darbais.

Gražina Pašakarnienė gimė Kaišiadoryse. Nors pagal specialybę yra chemikė, ilgainiui pasuko meno keliu. Šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. Menininkės kūryba apima fotografijos, fotografikos ir knygų iliustravimo sritis, o kūriniai dažnai eksponuojami parodose.
 
Gelgaudiškio dvare G. Pašakarnienė pristatė fotografikos parodą „Aguonų šokis“. Darbuose organiškai atskleidžiami sentimentalūs lauko aguonų vaizdai, fotografijos meną supinant su kompiuterinėmis technologijomis.

„Efemeriškas aguonų grožis užbūrė ir mane. Trapūs ir švelnūs lyg šilkas aguonų žiedai prikaustė mano žvilgsnį ir nepaleidžia iki šiol... Raudoni aguonų žiedai tarsi aistringos šokėjos raudonais sijonėliais plazda šokio ritmu“, – sako darbų autorė ir prisipažįsta, kad ją įkvėpė skirtingi aguonų įvaizdžiai antikos mitologijoje.

Dailininkė V. Staniulienė dvaro lankytojus pakvietė pasinerti į tulpių pasaulį.

Paroda „Gyvenimas yra gražus“ – tai dvejų metų dailininkės paieškų vaisius. V. Staniulienė savo meno „universitetus“ baigė lankydama pasaulio parodas, muziejus, o meistriškumo mokėsi iš garsių Lietuvos menininkų – Arvydo Pakalkos, Viktoro Binkio, Kunigundos Dineikaitės.

Darbų autorė savo emocijas, mintis ir išgyvenimus geba perteikti per tulpių variacijas. Ji siekia nutapyti gėlę ne tradicišką, tokią, kokią matome mes, o tokią, kokia yra Ji – pati autorė. Anot V. Staniulienės, paveiksluose vaizduojama ne žmogus ir ne gėlė, bet žmogus per gėlę. Kiekvienas iš parodoje eksponuojamų paveikslų, kiekvienas tulpės atvaizdas yra dar vienas autorės autoportretas.

Parodos Gelgaudiškio dvare veiks visą mėnesį.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kapines tvarkote tvariai?

klausimelis 06 02Kristina iš Šakių:

Stengiuosi žvelgti tvariai. Pastebiu, kad žmonės vis dažniau renkasi žvakes su keičiamais įdėklais. Dirbtinės gėlės vis dar sunkiai dera su tvarumo principais. Vis dėlto žmonės jas renkasi dėl praktiškumo – ne visi turi galimybę dažnai lankyti kapus, o juos prižiūrinčių žmonių pamažu mažėja. Pas mus vis dar gaji nuostata, kad meilę išėjusiems parodome jų kapus nuklodami gėlėmis ir žvakėmis. Džiugu, kad įrengiamos specialios vietos, kur paliktas žvakes galima atiduoti pakartotiniam naudojimui.

klausimelis 06 02 2

Juozas iš Gulbinų:

Manau, svarbiausia artimųjų kapus aplankyti, sutvarkyti kapavietę. Tai ir yra didžiausia pagarba išėjusiems mirusiesiems. Gėlių reikėtų nešti ir sodinti kuo mažiau. Per daug nereikia. Pastebiu, kad žmonės dabar neša mažiau žvakių ir gėlių. Aš labiau linkęs sodinti gėles arba nešti gyvų gėlių puokštes. Tikrai neapkraunu kapo. Perku dažniausiai žvakes su įdėklais. Po Vėlinių nurenku. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3