Pagerbė buvusį Kudirkos Naumiesčio burmistrą

skirgailai
Nuotr. Buvę ir esami Kudirkos Naumiesčio vadovai tylos minute pagerbė miesto burmistro Zigmo Skirgailos atminimą.


Rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiesčio bibliotekininkės sukvietė buvusius miesto ir Būblelių apylinkės vadovus Patricijų Vengraitį, Konstantiną Daubarą, Algimantą Damijonaitį, Reginą Mačiulaitienę, Vincą Puidą, Algirdą Stankevičių ir dabartinį seniūną Algimantą Baubonį. Visi jie išsiruošė į Kauno Petrašiūnų kapines aplankyti tarpukario Naumiesčio burmistro Zigmo Skirgailos amžino poilsio vietos.
 
Kaip pasakojo Kudirkos Naumiesčio bibliotekininkė Marytė Rastupkevičiūtė, Z. Skirgaila buvo išskirtinė asmenybė – ne tik aktyvus kultūrininkas (vargonininkas, pianistas, dainininkas, chorvedys, kompozitorius), bet ir ūkiškas miesto vadovas. Jo vadovavimo metais (1928–1940 m.) Kudirkos Naumiestyje iškilo paminklai Vincui Kudirkai ir Vytautui Didžiajam, sutvarkyta Varpo aikštė, taip pat pastatytas naujas mokyklos pastatas, vietoj seno medinio nutiestas naujas gelžbetoninis tiltas per Šešupę. Tuo metu mieste suklestėjo ir kultūrinis gyvenimas. 1929 m. Z. Skirgaila įsteigė Naumiesčio „Dainos“ draugijos chorą, kuris dalyvavo 1930 m. Dainų šventėje Kaune, o 1938 m. Dainų šventei parengė Šakių ir Kudirkos Naumiesčio šaulių chorus.

„Z. Skirgaila paliko pėdsakus ne tik Kudirkos Naumiesčio gyvenime. Jis, dar studijuodamas Krokuvoje (Lenkija), pozavo kuriant Vytauto Didžiojo skulptūrą garsiajame Žalgirio mūšio monumente, su Miku Petrausku koncertavo Amerikoje, artimai bendravo su menininkais Petru Rimša, Adomu Varnu, Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje“, – pasakojo bibliotekininkė.

Karo metu, prasidėjus žydų naikinimui, Z. Skirgaila apibūdino tai kaip „Dantės „Pragarą“ ir atsisakė burmistro pareigų. Iki karo pabaigos jis vargonavo Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje, vadovavo vaikų bei suaugusių bažnytiniams chorams. Artėjant frontui, išvyko gyventi pas dukrą į Kauną, vaidino Kauno muzikinės komedijos teatre, dirbo vargonininku Karmelitų bažnyčioje, vėliau iki pat mirties (1962 m.) – Kauno arkikatedroje bazilikoje, palaidotas Petrašiūnų kapinėse, kuriose ir susirinko visi buvę ir esami Kudirkos Naumiesčio vadovai.

Jie uždegė žvakelę, tylos minute pagerbė Z. Skirgailos atminimą, sugiedojo „Tautišką giesmę“. Grįždami iš Kauno, keliauninkai daug bendravo, dalijosi prisiminimais. Stabtelėję Kudirkos Naumiesčio kapinėse tylos minute pagerbė ilgamečio Naumiesčio rajono ir Kudirkos Naumiesčio miesto vadovo Valentino Baukaus atminimą.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kapines tvarkote tvariai?

klausimelis 06 02Kristina iš Šakių:

Stengiuosi žvelgti tvariai. Pastebiu, kad žmonės vis dažniau renkasi žvakes su keičiamais įdėklais. Dirbtinės gėlės vis dar sunkiai dera su tvarumo principais. Vis dėlto žmonės jas renkasi dėl praktiškumo – ne visi turi galimybę dažnai lankyti kapus, o juos prižiūrinčių žmonių pamažu mažėja. Pas mus vis dar gaji nuostata, kad meilę išėjusiems parodome jų kapus nuklodami gėlėmis ir žvakėmis. Džiugu, kad įrengiamos specialios vietos, kur paliktas žvakes galima atiduoti pakartotiniam naudojimui.

klausimelis 06 02 2

Juozas iš Gulbinų:

Manau, svarbiausia artimųjų kapus aplankyti, sutvarkyti kapavietę. Tai ir yra didžiausia pagarba išėjusiems mirusiesiems. Gėlių reikėtų nešti ir sodinti kuo mažiau. Per daug nereikia. Pastebiu, kad žmonės dabar neša mažiau žvakių ir gėlių. Aš labiau linkęs sodinti gėles arba nešti gyvų gėlių puokštes. Tikrai neapkraunu kapo. Perku dažniausiai žvakes su įdėklais. Po Vėlinių nurenku. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.