Nuo rugsėjo vidurio žmonės plūsta į Novaraisčio ornitologinį draustinį stebėti čia apsistojančių pilkųjų gervių. Rugsėjo 19 d. vakarą čia taip pat suvažiavo gausus būrys smalsuolių, apsiginklavusių žiūronais, fotoaparatais, ir dairėsi parskrendančių sparnuočių.

Šiais metais tradicinės gervių palydėtuvės prasidėjo Ginto Čekausko etnografiniame muziejuje, kur susirinkusieji azartiškai dalyvavo viktorinoje apie pilkąsias gerves. Pilkosios gervės (Grus grus) yra pilkos spalvos, labai grakščios, šiek tiek primenančios gandrą, tik didesni ir, aišku, grakštesni paukščiai. Lietuvoje peri ir gyvena tik viena gervių šeimos rūšis – pilkoji gervė. Gervės maitinasi graužikais, varliagyviais, vabzdžiais, neretai užkapoja ir stirnų, zuikių jauniklius ar sulesa kitų paukščių kiaušinius, rudenį, migracijos metu, lesa ir grūdus, pamėgo kukurūzus. Pilkosios gervės turi ir priešų – tai vilkai, tačiau jos taip sumaniai užmaskuoja lizdą, kad jį rasti gana sudėtinga.

Iš G. Čekausko muziejaus žmonės pajudėjo Novaraisčio link, į kur jau nuo 18 val. suko ir virtinės automobilių. Iš jų išlipę žmonės (šeimos su vaikais, senjorai), apsiginklavę žiūronais, fotoaparatais, dairėsi parskrendančių sparnuočių, lipo į apžvalgos bokštą, vaikštinėjo naujai atidarytu taku. Tai Panemunių regioninio parko, kurio žinioje yra Novaraisčio ornitologinis draustinis, sumanymas – žingsniuojant taku galima gamtą stebėti iš arčiau. Teritoriją nuolat prižiūri ir rajono miškininkai, išpjauna krūmus, nendres.

Tiesa, ne vienas smalsuolis, pirmą kartą atvykęs šeštadienį į Novaraistį, klausinėjo, kada pasirodys gervės. Kadangi tą vakarą nesimatė Panemunių regioninio parko atstovo, pasakojančio apie šiuos sparnuočius, beliko apsiginkluoti kantrybe ir laukti čia nakvoti sugrįžtančių gervių. Kiti svarstė, kad net nereikia gido tokioje vietoje, tereikia tiesiog susilieti su gamta. Tuo metu mes pakalbiname čia atvykusį miškininką G. Čekauską.

„Buvau šiandien Novaraisčio draustinyje apie šeštą valandą ryto, pavyko iš arčiau pamatyti, kaip gervės pakilo. Draustinyje prieglobstį randa daugybė nykstančių paukščių rūšių, net 35-ios, tai didysis baublys, gulbės giesmininkės, pilkosios žąsys“, – pasakojo 30 metų miškininkystei atidavęs G. Čekauskas ir pridūrė, kad Novaraistyje šiemet jam teko matyti gyvenančią ir vilkų šeimyną.

Novaraistis – paskutinė pilkųjų gervių stotelė prieš didžiąją kelionę į šiltuosius kraštus. Jos čia būriuojasi, nakvoja ir laukia tinkamo meto išskristi. Novaraisčio ornitologinis draustinis yra viena didžiausių Lietuvoje gervių būriavimosi vietų, migruojančių gervių pulkai taip pat stebimi Tyrulių, Sulinkių bei greta esančiuose durpynuose. Labai daug jų fiksuojama Žuvinto biosferos rezervate, Nemuno Deltoje, taip pat Mūšos Tyrelio pelkėje. Nemaži būriai lankosi ir Tytuvėnų tyrelyje ir jo apylinkėse.

Dieną pilkosios gervės ieško maisto, o vakarais, saulei leidžiantis, skrenda nakvoti į šiltas aukštapelkes Novaraistyje. Į nakvynės vietą būriai atskrenda iš Kriūkų, Liepalotų, Paluobių, Griškabūdžio ir Kazlų Rūdos laukų.

Nors šeštadienio vakarą smalsuoliai būriavosi nuo 18 val., tačiau gervės neskuba, laukia, kol pradės temti. Sutemus pagaliau pasigirdo gervių klyksmas, horizonte pasirodė ir pirmieji gervių būriai, kai kurios jų suko ratu, kitos voromis tūpė į raistą, tiesa, kiek atokiau nuo juos stebinčių žmonių.

Tiesa, čia suskrenda ne mūsų lietuviškos gervės, o iš Karelijos, Skandinavijos.

G. Čekausko pasiteiravau, kiek maždaug keliauninkių parskris į nakvynės vietą, šis patikino, kad nakčiai sutūps apie 2–3 tūkstančius paukščių. Vėliau, prieš kelionę į pietus, jų atskris dar daugiau.

Migruojančios pilkosios gervės Novaraistyje nakvoja nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio, toliau keliauja į Prancūziją, Ispaniją. Pasak miškininkų, šiomis dienomis išskristi jos neskuba, juolab kad šiuo metu ypač šilta. Pilkosios gervės Lietuvoje žiemoti nelieka, nors miškininkai pastebi, kad dėl šiltų vasarų kai kurios visai nemigruoja. Daugiausiai Novaraistyje gervių ornitologai yra suskaičiavę iki 12 tūkstančių. Pilkųjų gervių populiacija Lietuvoje per pastaruosius metus labai išaugo.

„Ilgus metus pilkosios gervės buvo saugomos, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Jau maždaug metai, kai iš saugomų paukščių sąrašo pilkosios gervės išbrauktos“, – patikslino G. Čekauskas.

Novaraistyje sovietmečiu buvo durpynas, vėliau dėl nekokybiškų durpių durpynas buvo uždarytas. Kad nekiltų gaisras, teritorija buvo užtvenkta, dalyje buvusio durpyno susiformavo atviri vandens telkiniai. Miškininkai pastebėjo, kad pelkės plynėse ėmė telktis migruojantys paukščiai, ypač ši vieta patiko gervėms, todėl čia ir buvo įkurtas ornitologinis draustinis.