Būtent šiandien, rugsėjo 27-ąją, Melno taikai, kai buvo nustatyta tarpvalstybinė siena tarp LDK, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino, galutinai atsisakiusio Užnemunės (Sūduvos) ir Žemaitijos, sukanka 600 metų. Tad dar išvakarėse, sekmadienį, Kudirkos Naumiestyje atidengtas šiai sukakčiai bei Sūduvos metams paminėti skirtas ženklas.

Rodos, oras tądien buvo kaip užsakytas ir taikus dangus virš mūsų galvų gražiai giedras. Apie taiką neeilinėje vietoje – Širvintos ir Šešupės upių santakoje gausiai susirinkusiems naumiestiečiams bei svečiams sekmadienį kalbėjo ne vienas, mat, kaip dėmesį atkreipė šio paminklo iniciatorius meras Edgaras Pilypaitis, Melno taikos sutartimi paženklinta siena šiandien yra siena tarp demokratijos ir totalitarinio režimo. Buvo laikas, sakė rajono vadovas, kada laisvas, spausdintas žodis iš anapus keliavo į čia, o šiandien mes galime pasiųsti žinią, kad mes gyvename kitokioj santvarkoj. Kad ši riba yra ne tik išorinė Lietuvos, Europos Sąjungos ir NATO siena, bet tai riba tarp demokratijos ir totalitarinės santvarkos, kur nėra civilizuoto gyvenimo ženklų.

„Prievartos pančiai nukris, bet mes tam irgi turime dėti pastangų“, – teigė meras, raginęs būti taikos nešėjais ir visiems linkėjęs sutelktumo.

Prie paminklo liturgines apeigas atlikęs Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas kan. Donatas Jasulaitis kalbėjo, kad paminklai statomi ir šventinami ne šiaip sau, o tam, kad stabtelėję akimirkai ir pažvelgę į paminklą prisimintume ne tik patį faktą, bet ir kad Dievo palaima lydėtų taikius susitarimus ir norus.

Seimo narė Irena Haase taip pat džiaugėsi iniciatyva Kudirkos Naumiestyje pastatyti paminklą ir būtent tokiu būdu visiems priminti Melno taikos svarbą ir reikšmę.

„Melno taikos sutartis – tai pergalės prieš kryžiuočius Žalgirio mūšyje rezultatas <...>. Tai ir reikšmingas Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas santykiuose tarp valstybių“, – kalbėjo Seimo narė.

Į susirinkusiuosius lietuviškai kreipėsi ir prūsu prisistatęs rajono garbės pilietis, vokietis Gunter F. Toepfer.

„Šiandien stovime istorinėje vietoje. Prieš 600 metų buvo nustatyta siena. Ji tapo seniausia siena Europoje“, – sakė svečias ir pabrėžė, kad priešas iš kitapus sienos, šiandien siautėjantis Ukrainoje, gali būti įveiktas tik bendromis jėgomis, bei linkėjo, kad siena prie Šešupės liktų taikos siena.

Tik dirbant ranka rankon Bažnyčios gatvės gale atsirado paminklas iš metalo, kurį projektavo savivaldybės architektas Mantas Paketuris, o pagamino naumiestietis metalo apdirbėjas Andrius Vencius. Renginio metu pasidžiaugta ne tik reikšmingu ženklu, bet ir sutvarkyta aplinka, kur paplušėti teko UAB „Hidrokesta“, o seniūnas Edvardas Belevičius prasitarė, jog minčių, kaip teritoriją netoli paminklo padaryti dar patrauklesnę, yra ir ateičiai. Paminklas bei aplinkos sutvarkymas atsiėjo apie 30 tūkst. eurų.

„Lašas po lašo nulipdėme dar vienos istorijos korį, kuris išliks mums, mūsų vaikams, ateičiai, šimtmečių, tūkstantmečių istorijai“, – džiaugėsi renginio vedėja Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovė Vida Čeplevičienė.

Tačiau prasmingi akcentai su paminklo atidengimu nesibaigė. Iškart po to šventės dalyviai buvo pakviesti į teatralizuotą ekskursiją Širvintos taku, kur Vinco Kudirkos muziejaus edukatorė Vaida Janulevičiūtė ir Šakių rajono viešosios bibliotekos Kudirkos Naumiesčio skyriaus bibliotekininkė Kristina Vaitiekaitienė išradingai perteikė tuometinio gyvenimo aktualijas, pasakojo apie kontrabandą, pasienį, knygnešių bėdas.

Būtent apie knygnešystę mintimis jau Vinco Kudirkos muziejuje dalijosi iš Kudirkos Naumiesčio kilusi prof. Giedrė Čepaitienė, skaičiusi pranešimą „Šešupė – knygnešių upė“. Kai pradedame kalbėti apie knygnešius, sakė ji, negalime nepaminėti Naumiesčio, kaip vieno iš stambiausių knygnešių centrų Lietuvoje.

„Vien iš Naumiesčio parapijos buvo sulaikytas 231 knygnešys. Tai dokumentuota. Apie tai rašyta „Aušroj“, „Varpe“, tai fiksuota žandarmerijų dokumentuose“, – kalbėjo profesorė pridurdama, kad šiame krašte knygas nešė visi, kas netingėjo, bet dalis jų atsidūrė Kalvarijos kalėjime, seniausiame Sūduvos kalėjime.

Anot G. Čepaitienės, be V. Kudirkos ir jo gyvenimo Naumiestyje, mes neturėtume daugybės dalykų.

„Tai nėra tik gražūs mano žodžiai. Jei nebūtų atsiradęs „Varpas“, vargiai ar būtume turėję 1918-ųjų nepriklausomybę“, – mintimis dalijosi profesorė.

Po pranešimo pristatytas filmas „Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas“.

Beje, jau penktadienį Melno taikai skirtas paminklas bus atidengtas ir Sudarge.