Prasidėjo keturias savaites trunkantis ramybės, susikaupimo ir Kalėdų – Kristaus gimimo laukimo metas – adventas. Tad gruodžio 1-osios vakarą Zanavykų muziejus ir pakvietė prisiminti advento prasmę bei tradicijas. Tą vakarą didžiųjų švenčių laukimo žiburiais nutvisko jau visas Zyplių dvaro ansamblis: muziejaus lange sužibo prakartėlė, dvaro rūmų prieigose – eglutė. Žaliaskarė penktadienio vakarą sužibo ir Gelgaudiškyje.

Kai baigiasi metai, šviesos laikas trumpėja, apsupti niūrių dienų, mes ieškome ramybės, šilumos ir jaukumo. Būtent tokį jausmą patyrė tie, kurie dalyvavo Zanavykų muziejuje surengtame Advento vakare. Gausiai sugužėjusius į amatininkų namą, susėdusius prie stalo, ant kurio jau ir tradiciniai kūčiukai, ir advento vainikas, obuolių pintinė, giesmėmis pasveikino „Varpo“ mokyklos muzikos mokytoja Ingira Jakienė.

Adventas kyla iš lotyniškojo adventus, reiškiančio atėjimas, nors labiau yra paplitusi laukimo samprata. Kodėl adventas egzistuoja, kaip išmintingai praleisti advento laikotarpį ir kaip tam džiaugsmui – Kristaus gimimui – reikia ruoštis, mintimis pasidalijo Lukšių parapijos klebonas kun. Eugenijus Naujalis. Jis pirmiausiai priminė Kalėdų prakartėlės prasmę ir vertę. Prakartėlė – kūdikėlio Jėzaus gimimo Betliejaus gyvulių tvartelyje vaizdas. Atkartoti Betliejaus miestelio įvykius pirmasis sugalvojo šventasis Pranciškus Asyžietis. Jis pirmąją gyvą prakartėlę 1223 m. įrengė Grečo miestelyje Italijoje.

„Dėl ciesoriaus Augusto išleisto įsakymo surašyti visus valstybės gyventojus Juozapas su savo nėščia sužadėtine Marija keliavo iš Nazareto į Betliejų. Kai Jai atėjo laikas gimdyti, jie nebuvo įleisti net į Betliejaus užeigą, todėl jų priebėga buvo tvartas su gyvuliais, kur Marija savo bei Dievo Tėvo Sūnų paguldė ėdžiose. Prakartėlėje glūdi įvairūs Jėzaus gyvenimo slėpiniai, ji priartina juos prie mūsų kasdienio gyvenimo“, – kalbėjo dvasininkas.

Pasak jo, kiekviena Kalėdų – Kristaus gimimo šventė mūsų kiekvieno gyvenime turi būti didžiausias įvykis, tarsi kiekvieno asmeninis atgimimas.

„Leiskime užgimti Kristui mūsų gyvenime. Įsileiskime jį į savo vidų, priimkime jo malones. Todėl laukite Kristaus kaip ypatingo svečio. Adventas ir yra tam skirtas – reikia imti šluotą, skudurą ir tvarkytis tam, kad sulauktume svečio švariuose namuose. O tie namai – žmogaus gyvenimas. Jo vidus. Siela, – kalbėjo kun. E. Naujalis. – O puošdami namus, Kalėdų eglutę, papuoškime ir sielas – maldom, aukom, gerais darbais.“

Liaudies kalendoriuje adventas – ir ūkinių darbų pabaiga. Kokia advento liaudiškoji tradicija, pasirodymą parengė ir pasakojo Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio folkloro ansamblis „Užnovietis“ ir jų vadovė Nijolė Černevičienė. Kanklininkės kankliavo, o nuoširdūs vaikų balsai kvietė ir vakaro dalyvius įsijungti ir kartu padainuoti. Šie išgirdo ir vienintelę Suvalkijoje užrašytą kalėdinę dainą „Atbėga elnias devyniaragis“. Vaikai priminė, kokių advento metu buvo laikomasi draudimų: nebūdavo galima pjauti medžių, kapoti malkų, nepildavo pagalvių, tikėdami, kad varnos žąsyčius ir kitus naminius paukščius išnešiosiančios.

„Linkiu, kad per šventes į jūsų namus sugrįžtų patys artimiausi žmonės. Gebėkim ir ateinančiais metais išlikti atviromis širdimis, pilni gerų emocijų, gerų žodžių, su šypsena veide. Dėkoju, kurie šiandien atvykote, dėkoju Zyplių dvaro ansamblyje įsikūrusiom įstaigom už bendradarbiavimą. Tikimės, eisite ir kitais metais koja kojon su muziejumi“, – kalbėjo Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė.

Graži tradicija – prieš Kalėdas įrengiama prakartėlė. Zanavykų muziejaus lange ji sužimba jau treti metai. Tad advento vakaro dalyviai, trumpai stabtelėję lauke, išvydo iš Rokiškio krašto muziejaus atkeliavusią uteniškės tautodailininkės, meno kūrėjos Jolitos Levčenkienės sukurtą prakartėlę iš akmens masės.

Įsižiebusi prakartėlės šviesa simboliškai atkeliavo ir iki Zyplių dvaro rūmų, jo prieigose suspindo poniškomis kalėdinėmis dekoracijomis, įsižiebė Kalėdų eglutė.

Žaliaskarė penktadienį įžiebta ir Gelgaudiškyje. Kaip ir pernai, dvaro prieigas papuošė ne tik „dvaro ponia“, bet tradiciškai sužibo ir čia veikiančių įstaigų eglutės. Gelgaudiškyje ši tradicija gyva nuo 2017-ųjų – tiek mieste veikiančios įstaigos, tiek čia gyvenantys kviečiami puošis ir kartu kurti gražesnę aplinką. Dvaro fone nušvito užrašas „Gelgaudiškio Kalėdos“, o lydimas gausios elfų ir nykštukų palydos prie dvaro specialiu kalėdomobiliu atvyko ir Kalėdų Senelis, kurio labiausiai laukė mažieji šventės dalyviai. Netrukus nykštukai mažuosius su tėveliais įtraukė į šokio ratelį, o viena didesnių atrakcijų – galimybė pasivėžinti kalėdomobiliu. Tačiau atrakcijos Gelgaudiškyje su eglės įžiebimu nesibaigė. Gelgaudiškio dvaras siūlo šeštadieniais 18–21 val. užsukti ir paklausyti gyvai skaitomų pasakų, išgerti puodelį kavos, pavaikščioti po rūmus žvakių šviesoje, nusifotografuoti prie kalėdomobilio ir drauge laukti ateinančių švenčių.