Antrųjų Seimo rūmų parodų galerija antradienį pasipuošė buvusio ilgamečio Lukšių seniūno, skulptoriaus, menotyrininko Vido Cikanos darbais – atidaryta jo personalinė paroda „Akmens ir medžio skulptūros nušvito įvairiomis spalvomis“. V. Cikana kūrybai skyrė bemaž 44-erius metus, jo kūriniai nusėjo visą Lietuvą, taip garsindami ne tik autoriaus pavardę ar V. Cikanos numylėtųjų Lukšių pavadinimą, bet ir suburdami gausų ratą gerbėjų, draugų, antradienį suplūdusių pasveikinti ir palaikyti bičiulio.

„Maestro Vidas Cikana! Tie, kurie jį pažįsta, o jis yra žmogus, kurį lengva pažinti, kuris lengvai bendrauja, lengvai prisileidžia, yra nuoširdus, gilus, turbūt pajutote, kad nėra ko stebėtis, jog tai menininkas, gebantis prakalbinti akmenį. Tą struktūrą, kuri yra viena kiečiausių gamtoje, bet ji jam paklūsta. Man atrodo, tai yra liudijimas, kad meniškos sielos žmogus savo auksinėmis rankomis, gerumu gali atrakinti ir akmenį, ir kiekvieno žmogaus sielą“, – gražių žodžių negailėjo parodą inicijavęs Seimo narys Giedrius Surplys, pridurdamas, jog ši paroda, kuri iki vasario 21 d. bus pasiekiama visiems piliečiams, o pirmiausia – parlamentarams, į Seimą įneš šviesos, gėrio, kiekvienam ją apžiūrinčiajam bylos apie didesnę būtį, misiją, tikslus, kuriuos, kaip teigė G. Surplys, mes visi galime turėti ir turime, tik gal ne visuomet atpažįstame.

Didžiąją dalį parodos eksponatų, kaip ir visų autoriaus darbų, sudaro sakralinės tematikos medžio ir akmens skulptūros. Per daugiau nei keturis dešimtmečius V. Cikana sukūrė 190 monumentalių akmens darbų, 140 medžio kryžių ir daugiau kaip 300 rūpintojėlių, kurių kalimas, autoriaus teigimu, atspindėjo ne tik jo pasirinktą priešinimosi sovietinei santvarkai būdą, bet ir dovanojo pačias mieliausias kūrybines minutes.

„Aš turėjau nemažai progų atsidurti kalėjime, nes labai daug skundikų būdavo. Tais laikais net darant paprasčiausią kryžių reikėdavo jo dalis per kelias vietas išsklaidyti, kad niekas nesusektų, rūpintojėlius taip pat tekdavo drožti slapta. Ši paroda atspindi kančią, ji tokio skausmo pilna. <...> Aš labai dėkoju, kad mane kas nors visada mintyse kankina, tuomet nakčia nueinu prie akmens ir kalu. Praeina tas pasiutimas, blogos emocijos, tik akmenį gal per skaudžiai paliečiu...“ – mintimis dalijosi V. Cikana.

Tiesa, ekspozicijoje galima išvysti ir naujausius autoriaus darbus, sukurtus pasitelkus marmuro lipdybos technologiją. Lankytojų akį čia traukia ir nutapyti paveikslai – dalis iš jų, susirinkusiųjų nuostabai, gimė vos per naktį.

„Kai buvo likęs mėnuo iki mano šešiasdešimtmečio, man kažkas užėjo... Tą mėnesį kiekvieną naktį nutapiau po paveikslą, nesvarbu, kokio dydžio. Visaip tapiau – ir abiem rankom, ir kartais alkūnėmis zulydavau. Parvažiavusi namo duktė Ilma juos visus užtiko mano dirbtuvėse ir klausė, kieno ten darbai, iš kur gavau. Po to prisipažinau, papasakojau, kas buvo užėję... Neslėpsiu, mano visa kūryba yra tik naktinė“, – pasakojo menininkas, kartu išreikšdamas didelę padėką šeimai, kad šie niekada netrukdė dirbti, nepriekaištavo, suprato, jog didžiausias įkvėpimas apima tik nakčia.

Visos puokštės padėkų už kūrybinį palikimą bei indėlį atstatant Zyplių dvarą sulaukęs V. Cikana savo ruožtu dėkojo ne tik šeimai, bet ir autoritetams, įkvėpusiems, paskatinusiems bei, kaip tikino menininkas, nuo pat jaunų dienų išmokiusiems veikti laisvai. Šilti žodžiai skambėjo ir draugams, kurių gyvenimo kelyje pasitaikė išties nemažai. Tad kraštiečio darbais papuoštoje antrųjų Seimo rūmų parodų galerijoje tądien dar ilgai netilo pašnekesiai, jaukumą, bendrystės jausmą kūrė ir  V. Cikanos ilgamečio bičiulio Šunskų seniūno Rimanto Lekecko atliekamos dainos.

Agnė Kereišiūtė