Nors Kriūkų sen. Sutkiškių kaime esančią rašytojų brolių Stasio ir Vytauto Tamulaičių tėviškę negailestingai naikina laikas, tačiau naujieji sodybos savininkai pasiryžę šią vietą prikelti naujam gyvenimui ir čia sukurti prieglobstį įkvėpimo ieškantiems jauniesiems menininkams.

Į kairėje Nemuno pusėje ant medžiais apaugusio aukšto, stataus skardžio Sutkiškių kaime stovinčią rašytojų S. ir V. Tamulaičių gimtinę rodo nuoroda, stovinti prie kelio Kriūkai–Pavilkijys, tačiau norintys patekti į Tamulaičių sodybą turėtų kopti į kalną per senąjį sodą.

Prie Tamulaičių sodybos palydėti prašome ilgametę Kriūkų bibliotekos bibliotekininkę Redą Damijonaitienę, kuri sako, kad būtent rašytojui, vaikų literatūros klasikui V. Tamulaičiui (1913–1993) Kriūkuose atminties ženklų yra išties nemažai: minint jo 100-ąsias gimimo metines pagal Šakių viešosios bibliotekos parengtą projektą „Skulptūrų parkas – vaikų literatūros klasiko Vytauto Tamulaičio 100-mečiui“ įrengtas Vabalų kalnelis, kuriame vyksta įvairūs renginiai: susitikimai, skaitymai, edukacijos. Mokykloje esančiame mokyklos ir Kriūkų krašto istorijos muziejuje V. Tamulaičiui įrengta ekspozicija. Pati R. Damijonaitienė taip pat tikra šio kraštiečio atminties sergėtoja: plačiau apie rašytoją V. Tamulaitį ir jo kūrybą galima susipažinti Kriūkų bibliotekos leidinių parodoje „Atminties žodis Vytautui Tamulaičiui“, pagal Kultūros paso programą rengiamos edukacijos. 2022 m. mažiesiems skaitytojams Kriūkų biblioteka parengė spalvinimo knygelę „Vytauto Tamulaičio vabalai“, kurią iliustravo kriūkietė Reda Baranauskaitė. Sviatošino dvaro patalpose baigiamas įrengti interaktyvus V. Tamulaičio kambarys. Sausio 17 d. sukako jau 110 metų nuo kraštiečio gimimo, Kriūkų bendruomenė šią sukaktį žada minėti vasaros pabaigoje, nuo 1998-ųjų rengiami V. Tamulaičio vaikų literatūros konkursai, Sūduvos krašto rašytojams ir poetams, rašantiems vaikams, tad šiemet ši tradicija taip pat bus tęsiama.

„Be abejo, Kriūkų bendruomenė norėtų, kad kraštiečių gimtinė būtų sutvarkyta, įveiklinta, tačiau ši sodyba privačių žmonių nuosavybė. Mes nematėme ateities, kad Vytauto ir Stasio Tamulaičių gimtinė galėtų vėl atverti duris, todėl Tamulaičio atminties ženklai buvo perkelti į miestelio centrą“, – pasakojo R. Damijonaitienė.

Iki V. Tamulaičio gimtinės patogiausia privažiuoti per Kumečių kaimą, gerai, kad pirmadienio popietę pašalę, tai pavyksta nuvažiuoti iki pačios sodybos. Čia išlikęs tik gyvenamasis namas, per laiką gerokai sumenkęs, jis ir yra 2011m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, statyba datuojama 1890-aisiais. Pastatas medinis, jau bepūvanti medinė pastato apdaila, aptrūniję ir mediniai sienų rąstai, apgriuvusios gonkelės, apleista ir kiemo aplinka.

Prieš važiuodami, be abejo, susisiekiame su sodybos savininke, Tamulaičių giminaite Virginija Rudžianskiene, kuri leido pasižvalgyti po sodybą.

Nuo sodybos matosi tyvuliuojantis Nemunas, greta gyvenamojo namo pačia skardžio briauna nusitęsia ilga liepų ir klevų alėja, S. Tamulaičio pasodinta. Kalno papėdėje išlikusios kelios buvusio sodo obelys. Čia broliai stebėdavo Nemunu plaukiančius garlaivius. Ypač graži ir unikali gamta turėjo įtakos visai V. Tamulaičio kūrybai. Augalai, vabzdžiai, gyvūnėliai vėliau tapo V. Tamulaičio pasakos „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“ bei kitų jo knygų personažais. Tarpukario metais V. Tamulaitis išleido šešias jauniesiems skaitytojams skirtas knygas. Vytauto brolis S. Tamulaitis (1909–1982) bendradarbiavo prieškario spaudoje, rašė kultūros, švietimo, meno, literatūros klausimais, spausdino apžvalgas, recenzijas. 1944 m. karo audra nubloškė brolius Tamulaičius į Vakarus. Rašytojas V. Tamulaitis dešimtmečiais daugeliui buvęs nežinomas, tik atkūrus Nepriklausomybę vėl sugrįžta prie V. Tamulaičio, perleisti beveik visi jo kūriniai. V. Tamulaičio atminimu besirūpinančio Albino Vaičiūno iniciatyva „Versmės“ leidykla išleido knygą „Petriuko vėliava“, už kurią autorius 1970 m. pateko į geriausiųjų pasaulio vaikų rašytojų trisdešimtuką. Mirė V. Tamulaitis 1993 m. svetimame krašte, palaidotas Toronte, Kanadoje.

R. Damijonaitienė pasakojo, kad kolūkio laikais ir vėliau Tamulaičių sodyboje šeimininkavo kiti žmonės, nuosavybę susigrąžinus jų artimiesiems, sodyba rūpinosi jų dukterėčia Elena Zambavičiūtė.

Šiandien apie Tamulaitynę daug papasakoti gali ir kriūkietė, mokytoja muziejininkė Danutė Valuckienė, susipažinusi ir bendravusi su šviesios atminties E. Zambavičiūte, kuri vienu momentu norėjusi Tamulaitynę net parduoti vietos ūkininkui. Pasak D. Valuckienės, namo gonkelėse buvo įrengtas muziejėlis, kuriame stovėjo Tamulaičių komoda, keletas daiktų, knygos.

„Po Elenos mirties Tamulaityne rūpinosi V. Rudžianskienė, ji taip pat norėjo sodybą atstatyti, tačiau turimų pinigų neužteko, buvo svarstyta muziejų įrengti mokykloje. Tačiau ryšys su giminaite nutrūko“, – pasakojo D. Valuckienė ir pridūrė, kad iš paskutiniųjų stengėsi nors kiek pasirūpinti Tamulaitynės aplinka, kad bent žolę kas nors nupjautų.

Šiandien S. ir V. Tamulaičių gimtinę žymi tik prie išlikusio gyvenamojo namo prikalta lenta.  Pirmadienį į pokalbį įsijungusi Kriūkų seniūnijos sekretorė Anelė Mockaitienė pasigedo sodybos savininkų bendravimo su seniūnija. Seniūnija pagal galimybes galėtų nors žolę nušienauti.

Viena šios sodybos savininkių V. Rudžianskienė pasakojo, kad sodybą padovanojo jaunimo organizacijai – VšĮ Audiovizualinių studijų centrui, kurie gyvenamąjį namą atstatys ir įveiklins.

„Tai yra jauni žmonės, užsiimantys vaikų meniniu ugdymu, stovyklų organizavimu. Manome, Tamulaitynė, kur gimė vaikų rašytojas Tamulaitis, yra tam labai tinkama. Be abejo, sodybai atstatyti reikia nemažai lėšų. Gaila, kad sodybos, kol ten gyveno žmonės, niekas neremontavo. Nelabai suprantu tik, koks čia paveldo objektas, praktiškai – lūžena“, – svarstė V. Rudžianskienė.

Susisiekus su būsimu Tamulaitynės savininku, VšĮ Audiovizualinių studijų centro vadovu Pauliumi Baronu, šis papasakojo, kad Tamulaitynės sodyboje yra rengę ne vieną daugiažanrinio teatro stovyklą, tačiau nutarė, jog iš savo įmonės lėšų pastatą visgi reikia atstatyti.

„Jau dvejus metus vykdom sodybos atstatymo ir įveiklinimo projektą, šiuo metu jau atlikti pastato istoriniai tyrimai, užstrigom ties vertingųjų savybių tikslinimu. Architektų patarimu prašėme paveldosaugininkų esančio kamino dalis išimti iš vertingųjų savybių. Esam ilgame popierių tvarkymo procese“, – kalbėjo P. Baronas.

Anot pašnekovo, prikėlus Tamulaitynę naujam gyvenimui, jie planuotų vasaros metu rengti vaikams teatro stovyklas, tai, jo nuomone, susišauktų su V. Tamulaičio veikla. P. Baronas muziejaus kaip tokio čia nemato, anot jo, nelikę Tamulaičių asmeninių daiktų, bet sodybą atstatyti nori kuo autentiškiau.

„Planuojam, kad aplankantys turistai su QR kodo pagalba gautų visą informaciją apie čia gyvenusius rašytojus V. ir S. Tamulaičius. Žiemos metu Tamulaitynė taptų menininkų rezidencija, – ateities planais dalijosi P. Baronas. – Tikimės ateityje ir patekimą iki sodybos įrengti nuo kelio per šlaitą, įrengti pasivaikščiojimą sodu. Tai ne joks verslas, tai darau iš idėjos. Deja, kada pasimatys jau realūs sodybos tvarkymo, atstatymo darbai, šiandien negaliu atsakyti.“