Pavasario pradžioje gimtadienį švęsiantis Žvirgždaičių vaikų ir jaunimo klubas, kuris įsikūręs prie Žvirgždaičių bibliotekos, šiemet jį pasitiks ypatingomis nuotaikomis. Taip jau sutapo, jog kovo 5-ąją ketvirtąsias veiklos metines minėsiantiems klubo nariams Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną iškilmingai bus įteikiama dar viena dovana – savivaldybės tarybos skirta nominacija. Klubo vadovė Asta Baubonienė bei prezidentė Ugnė Štrimaitytė juokiasi, kad per ketverius veiklos metus būta visko, tačiau vieno dalyko padaryti taip ir nepavyko – pakrikštyti klubą kokiu nors vardu. Tiesa, kodėl ši misija kelia keblumų, išaiškėja pašnekovėms vos prabilus apie klubo veiklas, mat jų įgyvendinama tiek daug ir tokių skirtingų, kad apsibrėžti vienu pavadinimu – sunkiai įmanoma.

Nors ketveri metai atrodo gana trumpas laikotarpis, tačiau per juos įvyko gausybė pokyčių – anuomet Žvirgždaičiuose dar veikė mokykla. Čia lietuvių kalbą dėsčiusi ir Žvirgždaičių bibliotekoje jau dirbusi A. Baubonienė su dideliu entuziazmu griebėsi įgyvendinti Šakių rajono viešosios bibliotekos direktorės Kristinos Lebedžinsknės pasiūlytą idėją – suburti Žvirgždaičių jaunuolius į klubą, taip priartinant juos prie skaitymo džiaugsmo atradimo. Energija trykštančiai ir vaikų mylimai mokytojai ėjosi kaip per sviestą – į susitikimus sugužėdavo didelis būrys moksleivių, netrukus klubas išsirinko ir prezidentę, šiuo metu Šakių „Žiburio“ gimnazijoje besimokančią U. Štrimaitytę.

„Šito klubo labai norėjosi, be galo reikėjo tokios vietos. Į klubą atėjo tie, kurie mėgsta vaidinti, skaityti – mes radome aplinką, kurioje galime susiburti, padiskutuoti. Iki tol laisvalaikiu burdavomės parkelyje, o įsteigus klubą tas pats jaunimas persikėlė į biblioteką“, – su šypsena sako moksleivė.

Kaip pasakoja A. Baubonienė, pirmoji jos vizija buvo klubo veiklas sieti tik su literatūra, tačiau netrukus ši vizija gerokai transformavosi. Nors knygos iš jaunimo akiračio niekur nedingo – klubo nariai vasaromis dalyvauja skaitymo iššūkiuose, veda diskusijas, remdamiesi kūriniais kuria etiudus ir kompozicijas, visgi, reaguojant į jaunimo poreikius, užsiėmimų sąrašas išsiplėtė. Bėgant laikui, vaikų ir jaunimo klubas tapo reikšminga Žvirgždaičių kultūrinio gyvenimo dalimi, savotišku varikliuku, dovanojančiu gyventojams įvairiausius renginius, puoselėjančiu miestelio kraštovaizdį, istoriją, žymių kraštiečių atminimą.

„Labai daug dėmesio skiriame įvairių švenčių, minėjimų organizavimui, padedame tvarkyti lankytinas vietas. Tarkime, Justino Staugaičio tėviškėje gėles sodinome, ravėjome, organizavome žaidimus, įtraukėme ir bendruomenės narius. Šis epizodas itin įstrigo atmintin, nes po visų darbų sukritome po ąžuolu ir skaitėme šio signataro atsiminimus. Taip pat padedame organizuoti stovyklas, supažindiname žmones su žymiais mūsų krašto asmenimis – įvairiomis progomis atliekame Antaninai Liorentaitei skirtą kompoziciją, šiemet bandysime sukurti kompoziciją, skirtą  tremtiniams ir politiniams kaliniams“, – pasakoja A. Baubonienė.

Tiesa, narių gretas stipriai praretino kliuvę išbandymai – panaikinus Žvirgždaičių mokyklą, o moksleiviams išsibarsčius po rajono gimnazijas, ne visiems pavyko atrasti laiko klubo veikloms. Dar vienu iššūkiu, nuo klubo atitraukusiu dalį jaunimo, tapo pandemija. Vis tik ir jos metu atkakliausieji klubiečiai rado būdų, kaip tęsti darbus – organizavo virtualius konkursus, Vasario 16-osios proga padabino J. Staugaičio tėviškėje augančius ąžuolus.

Pasak A. Baubonienės, šiuo metu klubo veiklose dalyvauja aštuoni moksleiviai. Šis iš pažiūros nedidukas būrelis sugeba ne tik praskaidrinti Žvirgždaičių gyventojų kasdienybę, bet į miestelį pritraukia ir naujų veidų. Pašnekovės džiaugiasi, jog į organizuojamus renginius, tokius kaip „Meno dienos“, atvyksta jaunimas iš Griškabūdžio, Barzdų, Paluobių ar net Šakių.

Žinoma, kad ir kaip džiugintų darbų rezultatai, įvertinti tiek Žvirgždaičių, tiek viso rajono mastu (savivaldybės tarybos sprendimu klubas tapo vienu iš Jaunimui ir su juo dirbantiesiems skiriamų premijų laureatu), tačiau, Astos ir Ugnės teigimu, už viską svarbiau pats procesas, paliekantis begalę prisiminimų, kuriantis bendrystę, auginantis.  

„Jei iš pradžių daugiau iniciatyvos ateidavo iš mano pusės, tai dabar minčių pilnas jaunimas. Dažnai būnu užsivertusi bibliotekos darbais, kartais net iš galvos išgaruoja, kad, pavyzdžiui, koks nors tradicinis renginys artėja, tai jie jau patys pradeda mane krutinti. Labai smagu, kad į veiklas pavyksta įtraukti ir ukrainiečių vaikus, širdį glosto ir tai, kad prie kai kurių veiklų prisideda dabar jau studentaujantys buvę klubo nariai“, – džiaugiasi vadovė.

Jai antrina ir U. Štrimaitytė – mergina akcentuoja, jog klubo veiklos suteikia galimybę ne tik turiningai praleisti laisvalaikį, bet ir užmegzti visai kitokį ryšį su savo kraštu, jo gyventojais.

„Per klubo veiklas mes įsigiliname į savo istoriją, o tai stiprina ryšį, pasididžiavimą. Neapsakomas jausmas, kai atvažiuoja žmonės į tavo gimtinę apie ją nieko nežinodami, o tu žinai, parodai kompoziciją, gali laisvai atsakyti į jiems kilusius klausimus, visko pripasakoti – tai ir be galo smagu, ir naudinga. Be to, per renginius, bendrus darbus, užsimezga artimesnis ryšys su miestelio gyventojais, nes kartais būni tiesiog priverstas tuos žmones pažinti giliau, iš įvairių pusių. Pavyzdžiui, per knygnešio dieną nešiojome knygas senjorams – kaip jie mus šiltai priėmė, net dovanų pridėjo!“ – įspūdžiais dalijasi prezidentė, pridurdama, jog, ko gero, nei klubo, nei veiklų nebūtų, jei ne savo energija bei užsidegimu jaunuolius nepaliaujamai žavinti ir įkvepianti vadovė.

Agnė Kereišiūtė