Šakių kraštas išties garsus talentais – šokančiais, vaidinančiais, piešiančiais ar dainuojančiais. Viena iš jų – „Varpo“ mokyklos trečiokė Salomėja Čiečkiūtė, svajojanti būti dainininke ir sėkmingai, mažais žingsneliais besiskinanti kelią svajonės link.

Dar gruodžio viduryje Salomėja Palangoje vykusiame konkurse užėmė antrąją vietą, o štai Vilniuje sausio 7-ąją jaunųjų dainininkų festivalyje-konkurse „Christmas Talent League“ solistė įvertinta pirmąja vieta.

Kad ir trumpam pokalbiui Salomėja į redakciją ateina ne tuščiomis, o rankose laikydama nemažą segtuvą su įvairiausiuose konkursuose pelnytais diplomais.

„Daug, bet neskaičiuoju“, – į klausimą, ar skaičiuoja pelnytas pergales ir diplomus, patikina jaunoji solistė.

Kiek pamena Salomėjos mama Gintarė, dukra dainuoja nuo trejų ar ketverių metukų. Pirmoji meilė dainai bei muzikai užgimė dar lankant darželį, o prieš pirmą klasę užsimezgė ir jos bei mokytojos Ingiros Jakienės draugystė. Beje, būtent pas šią mokytoją dainavo ir Salomėjos tėvelis Gediminas, muzikai yra ir abu Salomėjos mamos Gintarės tėvai, tad šeimoje gyvenimas be muzikos tiesiog neįsivaizduojamas. Beje, kartkartėmis su dukra scenoje uždainuoja ir pats tėtis. Jie dalyvavo lapkričio pabaigoje Gelgaudiškio dvare vykusioje muzikuojančių šeimų šventėje, „Varpo“ bendruomenę duetas pasveikino Rugsėjo 1-osios proga... Visgi nors su tėčiu į sceną lipti smagu, tačiau labiau džiugina, kai publikos simpatijas gali užkariauti viena pati.

Tad net neuždavus klausimo apie svajones ir nepasiteiravus, tai kuo gi ji norėtų būti užaugusi, Salomėja su šypsena lūpose patikina lengvai nuspėjamą atsakymą, jog jos siekis tapti žinoma dainininke, kurios vardą žinotų bemaž kiekvienas. Ir, be abejo, po pasirodymų sulaukti gėlių. Dar sako pasvarstanti apie veterinarės specialybę, tačiau kai sužinojo, kiek reikia mokytis...

Nors Salomėja dar tik trečiokė, bet jau yra įrašiusi du vaizdo klipus dainoms „Voverytės skėtis“ ir „Mano Lietuva“, o filmavimai vyko išskirtiniais vaizdais užburiančiuose Sudargo piliakalniuose. Pasak mamos, artimiausiuose planuose dar vienas klipas, nes ypač po kurio laiko smagu pažiūrėti, kiek vaikas pasikeitė, prisiminti įamžintas akimirkas, mat viename iš klipų filmavosi visa šeima.

„Smagu ir patiems, kai jauti, kad vaikui tai ir tinka, ir patinka“, – džiaugiasi dukros sėkme mama ir juokiasi, kad smagiai jos renkasi ir pasirodymams skirtas sukneles ar batelius. Juk moterys, tad ar gali būti kitaip?!

O ir vykdama į įvairius skirtinguose miestuose vykstančius konkursus, laiką šeima, kurioje, be Salomėjos, dar auga broliukas ir mažoji sesutė, stengiasi išnaudoti kuo produktyviau – aplanko ten gyvenančius bičiulius ar pažįstamus, susipažįsta su pačiu miestu, tad vaikams tai tik papildoma atrakcija.

Gerų žodžių savo mokinei, nuo mažens pamilusiai dainą, negaili ir I. Jakienė, vadinanti ją mažąja lakštingalėle.

„Salomytė labai laukia dainavimo pamokų, kantriai atlieka vokalo pratybas. Bet jai didžiausia šventė – koncertai ir konkursai. Ar jaudinasi scenoje? Truputį… Ir tik išeidama į sceną. O pradėjus dainuoti užlieja džiaugsmas! Nuostabiausia kalba – muzikos kalba“, – sako I. Jakienė, kurios atsidavimą darbui bei indėlį ugdant jaunąją solistę vertina ir Salomėjos tėvai.