„Lietuvos balso“ sceną drebinusi šakietė pripažįsta: tai gyvenimo dovana

beata siuikaite finale
„Lietuvos balse“ dalyvavusi kraštietė Beata Beatričė Šiuikaitė sprendimą dalyvauti projekte vadina vienu geriausių savo gyvenimo pasirinkimų ir džiaugiasi įgyta patirtimi, sutiktais žmonėmis ir galimybe pasirodyti didžiojoje scenoje. T. Biliūno nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Sekmadienį Kaune nugriaudėjo jubiliejinio – dešimtojo – „Lietuvos balso“ sezono finalas, kuriame dėl pergalės kovėsi ir šakietė atlikėja, grupės „Mėlyna“ vokalistė Beata Beatričė Šiuikaitė. Superfinale ji užėmė ketvirtą vietą ir džiaugiasi ne tik pasiekimu, bet ir projekte įgyta neįkainojama patirtimi. Tad su „Lietuvos balso“ dalyve kalbamės apie projektą ir kokie keliai ją atvedė į didžiąją sceną.

Beata Beatričė atvirauja, kad tik pabaigusi „Žiburio“ gimnaziją nežinojo, nei kokį kelią nori rinktis, nei kur studijuoti.

„Ko aš tikrai norėjau – tai su grupe groti, kažkur eiti, rodytis, bandyti. Buvau įstojus VU į kūrybines komunikacijas, nieko nenoriu įžeisti, bet mokslas pasirodė apie viską ir apie nieką. Tiesiog nepasirašiau sutarties. Nusprendžiau laiką investuoti, kur noriu ir ką labiausiai mėgstu, kas veža. Norėjau tiesiog imti kurti, judėti, būti laiminga. Tas gimnazijos baigimas ir paskatino nesirinkti, ko nenoriu“, – sako šakietė ir pasakoja, kad būtent todėl ji nusprendė save išbandyti „Lietuvos balso“ projekte.

„Realiai visus metus gyvenau su ta mintimi, kad noriu ten eiti ir esu labai laiminga, kad nuėjau. Žiauriai smagu, nors buvo ir nuosmukių, bet supranti, kad reikia labai vertinti, ką gavau“, – savo pasirinkimu džiaugiasi B. B. Šiuikaitė, kuri, be muzikavimo, kūrybinės veiklos su grupe „Mėlyna“, sostinėje dirba klientų aptarnavimo specialiste.

beata siuikaite finale2
Beata Beatričė Šiuikaitė sako nejautusi jokios konkurencijos tarp dalyvių, o užsimezgusį ryšį su mokytoju Benu Aleksandravičiumi, kuris ją ypač palaikė ir skatino, jaunoji atlikėja ypač vertina. T. Biliūno nuotr.

Žinoma, juokiasi pašnekovė, jei galėtų sau leisti, nedirbtų ir užsiimtų tik kūryba, bet iš kažko gyventi reikia.

„Rodos, būna ir nespėji, ir nori, ir dirbi, grįžusi po darbo bėgi į studiją, dažniausiai su Domu (vienas iš grupės „Mėlyna“ narių – red. past.), grįžti naktį ir vėl kartoji rutiną. Bet kai norisi pasiekt, kurt ir skleist tokią muziką, kokia man patinka, tai ir aukojies“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Superfinale ji liko ketvirta, bet išgirdusi klausimą, ar toks rezultatas nenuvylė, tik šypsosi ir kartoja, kad tai, ką gavo projekte, yra grynų gryniausia dovana.

Dar ir prabėgus keletui dienų po projekto, sako Beata Beatričė, atrodo, dar laukia repeticijos, nors jaudulys, nerimas atslūgo, nes būdavo vis papriekaištauja sau, kad nepavyko, kaip norėjo, kad galėjo būti geriau...

beata siuikaite finale3
„Bet tikrai nenusivyliau. Mačiau, kaip padaro kiti, man jie buvo pavyzdys. Man tai dovana. Nes po nokautų galėjau kristi. Vertinu tai ir tikrai savęs nelaikiau TOP <...>. Nesu ta vokalistė, kur viską galiu sudainuot, nesu tiek profesionali, nenoriu dainininke vadintis, nes dar daug iki to šviečia“, – gana kritiškai save vertina atlikėja ir džiaugiasi projekte pasirinkusi ne ką kitą, o Beno Aleksandravičiaus komandą.

Jei ne jis, sako kraštietė, tikriausiai jos kelionė projekte būtų pasibaigusi anksčiau, tačiau mokytojas neslėpė simpatijos ir palaikymo Beatai Beatričei, o ji vertina šią pažintį ir užsimezgusį ryšį.

„Džiaugiuosi gal net ne kiek kaip mokytoju, o kiek kaip žmogumi. Apie viską kalbėdavomės, analizuodavome nuo muzikos iki apskritai įžvalgų, bendravimo. Atsirado labai artimas ryšys“, – dėkingumo neslepia šakietė ir juokiasi, kad pamatyti užkulisius, darbą tokio lygio projekte yra neįkainojama patirtis.

Ji teigia nejautusi jokios konkurencijos ir pasakoja, jog dalyviai, asistentai, garsistai, stilistai  buvo viena didelė bendruomenė. Ji ypač džiaugiasi ir „Lietuvos balso“ laimėtoju, taip pat Beno mokiniu Anyanya Udongwo, kuris kilęs iš Nigerijos, bet iki karo gyvenęs Ukrainoje.

„Aš jam sakiau, kad tu turi laimėti, tik pažiūrėsime, kiek Lietuva rasistiška šalis, nes ir kita odos spalva, ir šalis... Neina apibūdinti, kaip gerai jis dainuoja ir tikrai vertas laimėti. Lietuva palaikė, vau, man džiugu. Tai įvykis“, – komandos draugo sėkme džiaugiasi B. B. Šiuikaitė.

O ką pačiai Beatai Betričei davė „Lietuvos balsas“?

„Patirtį, galimybes atrodyti, pasirodyti. Nuostabi patirtis, labiau bus pasitikėjimo savimi, kad laisvesnė artistė galėsiu būti ir mažiau galvoti, ar kažkam patiko, ar ne, nes svarbiausia, kad man patiktų. Dar supratau, kad apskritai gyvenime labai svarbu pasirinkti, šalia kokių žmonių esi, ir kartu eiti bei arti savęs laikyti tuos, kas labiau supranta, skatina ir kurie stumia į priekį, o ne atgal“, – mintimis dalijasi atlikėja ir paklausta apie ateities planus net nedvejodama sako, jog nori kurti, dainuoti, investuoti į muziką ir aukoti dėl to save, kad ateitų laikas ir sukurtu rezultatu galėtų mėgautis.

Tad smalsauju, galbūt artimiausiu metu Šakiai gali sulaukti jos ir grupės koncerto, nes socialiniuose tinkluose jos laimėjimo atveju šis bonusas buvo žadamas.

beata siuikaite finale4
„Oi, aš labai norėčiau! Labai myliu Šakius, dažnai grįžtu, čia būnu, kaimietė aš, man čia jaukiau, smagiau. Tik nežinau, ar Šakiams būtų priimtina mūsų muzika, nes pas mus turi būti paprasta, aišku ir tiesiai į ausį, o pas mus grupėje taip nėra“, – sako B. B. Šiuikaitė, tačiau priduria, kad visgi į neigiamus komentarus svarbu kreipti kuo mažiau dėmesio ir tiesiog daryti tai, ką mėgsti. Būtent tai jaunoji atlikėja iš Šakių šiuo metu ir daro.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.