Ar muziejuose laukiami neįgalieji, ar muziejininkai žino jų poreikius, galimybes? Zanavykų muziejaus kolektyvas jau gali džiaugtis galėdamas pasiūlyti vis daugiau kokybiškų paslaugų visoms asmenų grupėms. Lapkričio 20 d. visuomenei jaukiai ir šventiškai buvo pristatytas projektas „Muziejus – Tau ir Man“, kurio tikslas, kaip sako projekto vadovė Greta Sutkuvienė, kurti atviresnį muziejų, pagerinti ir padidinti muziejaus ekspozicijų prieinamumą žmonėms su negalia. Paslaugomis nuo rugsėjo vidurio jau spėjo pasinaudoti bemaž 300 žmonių.
Neįgaliųjų integracija, kalbant plačiau, yra juk kur kas daugiau negu socialinis reiškinys. Pasaulyje vis dažniau prabylama apie įtraukties politiką kaip priešpriešą atskirčiai, kalbama apie pagrindinius socialinės integracijos principus, kai norima sukurti vienodas sąlygas visiems – ir sveikiems, ir neįgaliems žmonėms, kad visi galėtų dalyvauti bet kokioje veikloje. Dar tik metus muziejuje besidarbuojanti kultūrinės veiklos koordinatorė, naujojo projekto sumanytoja ir vadovė G. Sutkuvienė džiaugiasi, kad kone atsitiktinai mokymų metu išgirstos mintys apie muziejų pritaikymą neįgaliesiems išsivystė į visą projekto koncepciją ir Zanavykų muziejus tapo vienu iš septynių muziejų, įgyvendinančių Kultūros ministerijos finansuojamą programą „Muziejai žmogaus gerovei“. Šiam projektui įgyvendinti buvo skirta 33 tūkst. 425 eurų suma. 
Trečiadienį buvo atidaryta „Ramybės erdvė“, kurioje interaktyvūs įrenginiai lankytojams padės atsipalaiduoti, nurimti. D. Pavalkio nuotr.
„Nors muziejaus patalpos yra daugiau mažiau pritaikytos neįgaliesiems, tačiau trūko veiklų, neturėjome ir tam tinkamų priemonių“, – kalba projekto vadovė.
Projektines lėšas paskirstė net į keletą dalių: įrengta ir trečiadienį atidaryta „Ramybės erdvė“, kurioje galima rasti interaktyvių įrenginių, sukurta nauja specializuota edukacinė programa „Zanavykų krašto raštų beieškant“, parengta ekskursija, kurios metu naudojamos 3D muziejinių vertybių kopijos, be to, atnaujintas „Suvalkietiškos sodybos“ maketas bei įdiegtas garsinis vaizdavimas, daug dėmesio buvo skiriama muziejaus darbuotojų mokymams bei kompetencijų kėlimui.
„Suprasti neįgaliųjų poreikius, galimybes, mokėti su jais bendrauti ir dirbti – labai svarbu“, – sako G. Sutkuvienė ir priduria, kad nuo rugsėjo jau nuolat atvyksta didelės grupės ekskursantų iš Prienų, Vilniaus, Širvintų, aplinkinių ir mūsų rajono. Muziejaus darbuotojos tikina, kad dirbti su šia žmonių grupe labai įdomu, o bendravimas praturtina, todėl labai džiaugiasi, kad naujausios technologijos padeda įgyvendinti idėjas ir taip praplečia lankytojų pojūčių spektrą.
„Įsigijome vienuolika 3D muziejinių vertybių kopijų tam, kad įvairius sutrikimus ar regėjimo negalią turintys asmenys galėtų rankomis prisiliesti prie sumažintų eksponatų, pajusti jų tekstūrą ir taip iš arčiau susipažinti su kadaise naudotais buities, amato įrankiais“, – pasakoja edukacijas vedanti Aldona Plaušinienė. 
D. Pavalkio nuotr.
Per lytėjimą ir kitus pojūčius vyksta ir edukacija „Zanavykų krašto raštų beieškant“ bei specializuota „ekskursija“ po „Suvalkietišką sodybą“.
„Specialioje plokštėje atspausti juostų bei prijuosčių raštai bei fragmentai. Principas labai panašus į Brailio raštą – susipažįstama per lytėjimą, o vėliau pakviečiame į polimerinio molio dirbtuves, iš kurių nė vienas neišvažiuoja namo tuščiomis“, – veiklas pristato G. Sutkuvienė. Kol kas siūlomos nemokamos veiklos, o vėliau dalį išlaidų žada dengti muziejus.
„Manau, mano pirmasis blynas neprisvilo, sulaukiame didelio susidomėjimo, nes ne tiek daug muziejų siūlo veiklas regos ir kompleksinę negalią turintiems žmonėms. Kas savaitę atvyksta grupės, įdomu išgirsti ir jų įžvalgas apie tai, ar projektas pavyko, ką dar galėtume patobulinti“, – kalba G. Sutkuvienė.
Trečiadienį įvykęs šventinis projekto pristatymas buvo pilnas pirmiausiai paprasto žmogiško nuoširdumo. Sveikindamasi su susirinkusiais ir projektu besidžiaugdama muziejaus direktorė Rima Vasaitienė akcentavo pagrindinę ir pačią svarbiausią projekto ašį – žmogaus ryšį su žmogumi, nes antraip visa, kas daroma, netektų prasmės. Renginį jautriomis savo kūrybos dainomis praturtino Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pietvakarių centro darbuotoja, dainų autorė Laura Stadalninkaitė. Dainos apie žvaigždes, mėnulį, paukščius, kurių autorė niekada nėra regėjusi, nepaliesti negalėjo. Ne ką mažiau džiugino ir VšĮ Šakių Diakonijos dienos užimtumo centro sutrikusio intelekto asmenų spektaklis pagal Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“. Kūryba visada neša šviesą, kuri atsispindėjo ne tik vaidinančiųjų, bet ir žiūrinčiųjų akyse.
Muziejaus kolektyvas ne kartą renginio metu išreiškė viltį apie projekto tąsą, nes, sako kūrybingos moterys, norisi augti, brandinti ir įgyvendinti naujas su šia sritimi susijusias idėjas.
Kristina iš Kriūkų:
