Gruodžio 5-ąją minima Savanorių diena jau antri metai paminėta ir Šakiuose, o šią tradiciją kuria Giedrės Šedbarienės vadovaujami „Namai visiems“.
Kaip dėmesį atkreipė renginio vedėjos, ko gero, visi salėje yra savanoriai, nes nors kartą gyvenime tikrai kažkam padėjo neatlygintinai. Fone keitėsi nuotraukos, kuriose – akimirkos iš įvairių rajono organizacijų, kur savanorių pagalba vaikams, senjorams, bendruomenėms išties neįkainojama. Tad būtent padėkoti savanoriams, ištarti jiems ačiū už jų veiklą ir padovanoti jiems koncertą ir buvo skirtas minėtas renginys.
Net sunku suskaičiuoti, kiek kartų į sceną lipo G. Šedbarienė, kuriai skriejo padėkos bei gėlės už žmonių telkimą, savanorystę, nuosekliai ir nuoširdžiai atliekamą darbą dėl žmonių gerovės. Seimo nario Dariaus Jakavičiaus vardu „Namai visiems“ vadovę sveikino jo padėjėjas Rimantas Valiukas, gėlių puokštę įteikė meras Raimondas Januševičius ir atkreipė dėmesį, kad būtent savanorių rankos, kurios nieko neprašo, bet padeda, ir keičia pasaulį. Būtent simbolinės rankos – ir savanoriams dovanotuose ženkleliuose, kuriuos segėjo kone visi renginyje dalyvavę.
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausioji specialistė Edita Matusevičienė padėkas įteikė savanoriams (iš kairės) Dariui Pavalkiui ir Juliui Šedbarui bei pripažino, kad padėti probacijos tarnybos registre esantiems žmonėms nori ne visi. Organizatorių nuotr.
„Savanorystė – tai gera. Darom todėl, kad mums jausmas yra malonus. Juk jeigu nebūtų malonu, neitumėt savanoriauti. O jeigu dar tas malonus jausmas padeda kitiems, kuria bendruomenes, kuria santykius, ryšius – tai sinergija. Ant to sukasi pasaulis. Pilietinis įsitraukimas – kiekvieno mūsų pareiga, o savanorystė – viena iš pilietinio įsitraukimo formų“, – dėkodama savanoriams kalbėjo G. Šedbarienė.
Apie savanorystę mintimis dalijosi ir keliolika metų įvairiose organizacijose ir veiklose aktyviai dalyvaujantis šakietis Mantas Aleksa, tad jis teigė puikiai žinantis, kokia atvira, šilta ir priimanti yra savanorių šeima, tad skatino į ją jungtis ir kitiems.
Į sceną lipo ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausioji specialistė Edita Matusevičienė, pažymėjusi, kad savanorių pagalba ir probacijos veikloje ypač svarbi. Visgi čia savanoriai nėra itin dažni – galbūt gajos stigmos, bijoma nuteistų, manoma, kad jie nepasikeis ir pan.
„Mažai žmonių nori ateiti ir padėti dirbti su žmonėmis, kurie atsidūrė visuomenės užribyje ir paraštėse“, – kalbėjo pareigūnė ir informavo, kad, pavyzdžiui, Vidurio Lietuvos skyriuje, kuriam ji ir atstovauja, yra 16 savanorių, o prižiūrimų nuteistų žmonių – 4 tūkst.
Visgi sėkmės istorijų, kai pavyksta savanorius įtraukti į resocializacijos procesą, išties yra, dažniausiai jie dirba su elgesio korekcijos programomis. Tad už glaudų bendradarbiavimą ir įsitraukimą į probacijos tarnybos registre esančių asmenų resocializaciją ji dėkojo ir prie savęs kvietė du savanorius – Julių Šedbarą ir Darių Pavalkį, beje, „Draugo“ fotokorespondentą, jie buvo apmokyti ir dirba su asmenimis, smurtavusiais artimoje aplinkoje.
Pasak J. Šedbaro, jis net nesijaučia savanoriaujantis, nes iš tų žmonių, su kuriais bendrauja, gauna daugiau nei mano jiems suteikiantis pats, ir būtent tai, sakė vyras, jį augina.
Sūduvoje gyvenant nepamiršti nė vieno Sūduvos žmogaus kvietė ir savivaldybės tarybos narė, aktyvi kultūrininkė Rima Rauktienė, svarsčiusi, kad savanorystė tiesiog gyvenimo būdas padedant, gelbstint, ištariant žodį.
Po oficialiosios dalies susirinkusiems savanoriams, o gal kol kas ir tik jiems prijaučiantiems skambėjo ir muzikinė programa – maestro Vytauto Kernagio dainos.
Nijolė iš Gelgaudiškio:
