Kaip skelbia Lietuvos kultūros paveldo departamentas, į Kultūros vertybių registrą įrašyti ir suteikta apsauga filantropo Jono Bartkovskio kapui, esančiam Lukšių kapinėse, bei dviejų mūsų krašte palaidotų partizanų – Jono Juozo Paukščio kapui Sutkų kapinėse ir Jono Žalnieraičio-Strauso kapui senosiose Šukėtų kaimo kapinėse.
Dažnai Šakių r. savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiama informacija apie Kultūros paveldo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžius, kuriuose svarstoma suteikti apsaugą įvairiems mūsų krašte esantiems kultūros paveldo objektams, vertybėms ar vietovėms.
„Kad objektas būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, pasiūlymus gali teigti savivaldybės, bendruomenės, asmenys“, – teigia Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Visockaitė ir informuoja, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos taip pat sprendžia ir dėl jau į Registrą įrašytų objektų duomenų patikslinimo.
Prie Departamento veikia šešios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurios svarsto architektūrinio, urbanistinio, memorialinio, dailės, sakralinio, istorinio, archeologinio ir kitų vertingųjų savybių turinčius objektus. 
D. Pavalkio nuotr.
Sausio pabaigoje Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nutarimu į Kultūros vertybių registrą įrašytas ir apsauga suteikta filantropo J. Bartkovskio kapui. Daugelis lankančių artimųjų kapus Lukšiuose, vos tik įėję į kapines, atkreipia dėmesį į antkapinį paminklą su masyviu lotyniškuoju kryžiumi viršuje. Paminklas buvo pastatytas XIX a. 6-ame dešimtmetyje, 2020 m. restauruotas kraštietės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės. Bajoras, kilęs iš Polocko gubernijos, filantropas, Marijampolės apskrities taikos teisėjas J. Bartkovskis (Jan Bartkowski, 1782–1855 m.) XIX a. pr. nusipirko Zyplių dvarą (Senuosius Zyplius), priklausiusį Marijai Teresei Tiškevičienei. XIX a. viduryje šalia Lukšių, Palankių kaime, pasistatė naują dvarą, pavadintą Naujaisiais Zypliais. Lukšiuose pastatė mūrinę mokyklą, kurioje 1859 m. mokėsi 45 mokiniai. Rengėsi statyti ir naują mūrinę bažnyčią (vietoje senosios medinės), tačiau mirė, nespėjęs įvykdyti savo ketinimo. Pinigus Lukšių bažnyčiai statyti jis paskyrė testamentu, o jo įpėdiniai rėmė jos statybą.
Į registrą įtrauktas ir senosiose Šukėtų kaimo kapinėse palaidoto partizano J. Žalnieraičio-Strauso, gimusio 1917 m. Vėdarų k. (Barzdų vlsč., Šakių apskr.) kapas. Prie partizanų jis prisijungė 1944 m., priklausė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Vyčio kuopai, veikusiai Griškabūdžio apylinkėse. Partizanas 1947 m. pavasarį sunkiai susirgo ir 1947-05-23 (antkapiniame kryžiuje – 1946 m.) mirė. Lietuvos partizanų rėmėjai jį palaidojo Šukėtų kaimo kapinėse.
Partizanas J. J. Paukštys gimė 1918 m. JAV, gyveno Pelenių k. (Lukšių vlsč., Šakių apskr.). Lietuvos partizanas nuo 1945 balandžio mėn., žuvęs 1945-05-12 Lekėčių miške Valkų mūšyje. Manoma, kad dešimties kautynėse žuvusių partizanų palaikai slapta palaidoti Sutkų, Staliorių ir kitų aplinkinių kaimų kapinėse, kiti užkasti žuvimo vietoje – Valkų kalvose. Žuvusio J. Juozo Paukščio kūnas paimtas iš žuvimo vietos ir slapta palaidotas Sutkų kaimo kapinėse.
Minėta penktoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba artimiausiu metu svarstys ir dėl apsaugos suteikimo Lietuvos partizanų kapams, esantiems Staliorių (Lukšių sen.) bei Paluobių kapinėse (Griškabūdžio sen.).
Kultūros vertybių registre, įvedus minėtų objektų pavadinimą, kodą, adresą, tipą ir pan., galima rasti platesnę informaciją. Visa nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentacija yra Kultūros vertybių registro duomenų bazėje (http://kvr.kpd.lt).
Pasak savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Navlickienės, dėl partizanų kapams apsaugos suteikimo į Departamentą pasiūlymus teikė ir dokumentus rengė skyrius.
„Šiais atvejais buvo nustatytos pavienių objektų reikšmingumo lygmenys t. y. partizanų palaidojimo vietos – nacionalinio lygmens, J. Bartkovskio palaidojimo vieta – regioninio reikšmingumo. Objektams nustatytos ir vertybių teritorijos, – aiškino I. Navlickienė. – Mes skelbiame apie tokius Departamento rengiamus posėdžius viešai, kad ir gyventojai galėtų teikti pastabas ir pasiūlymus.“
Benita iš Kudirkos Naumiesčio:
