Kiaušinių marginimo būdai: nuo spalvotų vaško raštų iki aplikacijų žolelėmis

Į tradicinę margučių margintojų šventę susirinko gausus būrys margintojų ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš Vilniaus, Šilutės, Jurbarko. Jie velykinių margučių marginimo būdų mokė jaunuosius šventės dalyvius, pristatė savo margučių kolekcijas. L. Poškevičiūtės nuotr.

Praėjusį savaitgalį į renginį besirenkančius Zanavykų muziejus pasitiko pasipuošęs velykinėmis dekoracijomis. Čia vyko, kaip patys muziejininkai sako, ko gero, pats spalvingiausias edukacinis metų renginys – tradicinė margučių margintojų šventė. Ši tryliktoji muziejaus organizuojama šventė skirta paminėti Paprūsės regiono 500 metų sukaktį.

Muziejininkai kasmet ieško vis naujų margintojų, kurie supažindintų su vis kitokiomis margučių dekoravimo technikomis. Tad užėjus į patį muziejų pakvipo ne tik kaitinamu vašku, bet akį traukė jau numargintų margučių pilnos pintinės. Šventės metu buvo galima pasigrožėti Tauragės krašto muziejaus „Santaka“, Skaudvilės krašto muziejaus fonduose saugomos Onos Balandytės skutinėtų margučių kolekcija bei margučiais iš Angelės ir Vytauto Raukčių privataus muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ kolekcijos. Šiame muziejuje sukaupta pustrečio tūkstančio margučių kolekcija – didžiausia Lietuvoje ir kasmet papildoma naujais įspūdingais eksponatais. A. Rauktienė pirmiausiai rodo vyro Vytauto sukurtus medinius margučius, pačios rudai nudažytus kiaušinius, ant kurių preciziškai išskutinėti populiariausi Lietuvos paukščiai. Originaliausia A. ir V. Raukčių margučių kolekcijos dalis – rinkiniai, dedikuoti lietuvių literatūros kūrėjams, rinkiniai, sukurti religiniais, gėlių motyvais, margučiai su žmonių siluetais, 103 miestų herbais, aplikuoti papuošalais.

Kaip dažyti kiaušinius, kad šie taptų stalo puošmena ir džiugintų akį, dalijosi ir viešnios iš Jurbarko. O Jurbarko kultūros centro folkloro kolektyvo „Imsrė“ vadovė Birutė Bartkutė demonstravo, kaip pasigaminti velykines dekoracijas: jurbarkietė jas kuria daugiausiai iš augalų, miško samanų.

Šventės dalyvių susidomėjimo sulaukė ir kraštietė, šiuo metu gyvenanti Vilniaus rajone Rasa Buslavičienė, daugiau kaip 11 metų puoselėjanti „Žolynų namus“. Renginyje ji pademonstravo, kaip kiaušinius marginti vien augalinėmis priemonėmis, kaip sukurti įvairius tekstūrinius piešinius ne tik iš augalų, bet ir iš paties rudo kiaušinio lukšto, keičiant jo spalvą.

„Ant paties margučio pagrindo spalvai išgauti naudotos aronijos sultys, juodalksnio žievė, ciberžolė, svogūnų lukštai ir daugybė įvairiausių priemonių. Šiandien jau ant nudažyto kiaušinio klijuosim įvairiausius augalinius ornamentus: lapelius, gėlių žiedus. Klijai pagaminti iš linų sėmenų, – pasakojo biologijos mokslininkė R. Buslavičienė. – Mano „Žolynų namų“ konceptas yra praktinis augalų naudojimo skatinimas. Tad ir ieškau būdų, kaip įvairiose gyvenimo srityse tuos augalus panaudoti. Juos auginu, džiovinu ir vedu augalų pažinimo ir jų praktinio panaudojimo edukacinius užsiėmimus.“

Margučių marginimo paslapčių jaunuosius šventės dalyvius mokė ir ilgametės šventės dalyvės Genutės Bučiūnienė, Teresė Stravinskienė, Irena Drazdauskienė – Šakių rajono žmonių su negalia sąjungos rankdarbių klubo „Bitutės“ narės.

„Tradiciškai kiaušinius marginu vašku. Kartu su seserimi Laima pradedu marginti maždaug likus savaitei iki Velykų. Numarginam iki pusantro šimto. Išdalinam, išdovanojam. O marginu kiaušinius nuo jaunystės. Išmokau iš mamytės, kuri vašką kaitindavo ant anglinio proso. Džiaugiuosi, kad tradiciją perėmė dukterėčios...“ – pasakojo šakietė I. Drazdauskienė.

Panoviškė T. Stravinskienė pripažino, kad margučius tik skutinėja, išmokusi iš tėvelio.

„Skutinėjimas užima daugiau laiko, bet tai taip dūšioj smagu. Laukiu pavasario, to momento, kada galėsiu pasiimti peiliuką ir pradėti skutinėti ir tuo darbu pasidžiaugti“, – sakė T. Stravinskienė.

Tautodailininkė, Griškabūdžio gimnazijos technologijų mokytoja Jūratė Šnipienė kvietė šventės dalyvius pasimokyti šiaudinių velykinių dekoracijų kūrimo.

Šventės dalyvius sveikinusi rajono Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė akcentavo, kad tradicijos stiprina ryšius tarp kartų, stiprina pačius žmones, teikia viltį ir saugumo jausmą. O visos šventės metu gerą nuotaiką dovanojo Sintautų folkloro ansamblis „Santaka“ (vadovė Jūratė Navickienė).

Muziejininkai dėkoja Zanavykų muziejaus organizuojamos margučių margintojų šventės nuolatiniam rėmėjai UAB „Gulbelės kepyklėlė“ už šventėje dalyvavusioms margučių margintojoms dovanotą saldžią padėką – pyragą „Sūduvos boba“.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3