Šakių viešojoje bibliotekoje pasitikta šviesios atminties kūrėjos B. Danielienės kūrybos knyga „Auksiniai saulėlydžiai“, kuri parengta ir išleista artimųjų rūpesčiu. Balandžio 10d. Birutei būtų sukakę 85-eri, tad mamą, močiutę, bičiulę, kolegę prisiminti susirinko gausus būrys žmonių. Būta jaudulio ir pajuokavimų, gitaros muzikos ir Birutės sukurtų eilių – apie bėgančio laiko trapumą, laimės siekius, vilties ir džiaugsmo žiedus.
„Auksiniai saulėlydžiai“ – penktoji B. Danielienės kūrybos knyga. Už literatūrinį bendradarbiavimą B. Danielienei 2011m. įteiktas rajono savivaldybės apdovanojimas „Aitvaras“.
Rajono kūrėjos, visuomenininkės, buhalterės B. Danielienės gyvenimo kelionė prasidėjo Liaušių k., Kidulių vlsč. Vėliau – gyvenimas tarp skaičių – kontrolierės, buhalterės darbas.
„Aš dėlioju eiles“, – mėgo sakyti B. Danielienė.
Apie jos gyvenimo kelionę, kuri, deja, pasibaigė 2023 m. gegužės 4 d., bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė kalbėjo: „Ir ilgai dar jos dvasios nepavyks išvilioti iš mįslingos Šakių auros. Šis kraštas – jos sielos ir kraujo tėviškė – buvo ir liks tauriausias jos gyvenimo vėrinys su nuostabiu inkliuzu – Girėnais. Čia sodyba, kuri visuomet primins giminės gyvenimo baladę. Čia jos artimieji, kurie, pildydami jos valią, parengė ir išleido penktąją knygą „Auksiniai saulėlydžiai.“
Gausiai susirinkę kūrėjos Birutės Danielienės bičiuliai, artimieji, buvę kolegos dalinosi prisiminimais, skaitė jos kūrybą sakydami, kad Birutė buvo tas žmogus, kuris ne tik rašė eiles, bet ir juokėsi, patarinėjo, auklėjo, nerimavo, rūpinosi. D. Pavalkio nuotr.
O kas gali geriau pavedžioti B. Danielienės kūrybos takais, jei ne šios knygos redaktorė Onutė Jasinskienė!
„Leidinio pavadinimas nusako visą turinio esmę. Buvimas eilėraščiuose priklauso ne tik jai, bet ir gamtai. Išpažintinės lyrikos posmai atskleidžia vertybes, žmogiškąsias emocijas. Dažna smulkmena nušvinta jausmu. Jos poezijoje randame gražių pasikartojančių tylos motyvų: tylus gyvenimas, nutylėjimas, tylos ir tuštumos sintezė, Dievo tyla... Gyvenimas, siela, laikas, paletė, atmintis, vaikystė – dažniausiai eilėraščiuose randamos sąvokos, kuriose atsiveria artimas ryšys su žmonėmis. Tai liudija ir dedikacijų gausa. Iš knygos puslapių visada kalbės poetė apie bėgančio laiko trapumą, laimės siekius, vilties ir džiaugsmo žiedus... Visa jos kūryba, kaip ir ji pati, –veržli, besišypsanti, visus mylinti, nuolat mąstanti apie gyvenimą“, – kalbėjo O. Jasinskienė.
Be abejo, patys jautriausi, patys šilčiausi artimųjų prisiminimai. Birutės sūnus Arūnas Danielius prisiminė, kad buvo suplanuota knygą išleisti mamos 80-mečiui, bet tuomet užėjo COVID pandemija. Tuomet Arūnas mamai ir pažadėjo, kad 85-erių metų jubiliejui, kad ir kas bebūtų, knygą išleis. 
D. Pavalkio nuotr.
„Kas turėjote reikalų su mama, suprantate, kad tokių žmonių, kaip ji, gyvenime yra nedaug: ji tau padės, patars, užjaus, išklausys“, – kalbėjo Arūnas bei dėkojo visiems, prisidėjusiems prie knygelės leidybos.
Iš Arūno, paėmusio į rankas gitarą, nuskambėjo jautrūs žodžiai, skirti mamai ir sukurti jau po mirties: „Gimtus namus mes saugosim ir puošim, / Jų neprarasim, mama, nebijok, / Čia mūsų žemė, prūdas, sodas, / O tu ilsėkis, mama, sau ramiai miegok...“
Kalbėjusi B. Danielienės dukra Edita mamai dėkojo už tai, kad išmokė būti stipria, anūkė Aistė – už kartu praleistas šviesaus bendravimo akimirkas.
„Močiutė man buvo iš didžiosios raidės M. Augau kartu tuose pačiuose namuose, visus paauglystės išgyvenimus aptardavau su močiute. Šiandien graužia sąžinė, kad studijų laikais, kai skambindavo močiutė sukūrus naujas eiles ir norėjusi su manimi jomis pasidalinti, kad galbūt to laiko galėjau skirti daugiau... Man močiutė buvo labai brangus žmogus. Tą žinojau visada, ne tik po jos mirties... – kalbėjo Aistė ir paskaitė močiutės 70-mečiui skirtą savo kūrybą: – Močiute, ilgai ieškojau žodžių ar eilių, / Kurios ne tik gražiai skambėtų... / Nėra pasauly žodžių sukurtų, / Kurie tave, močiute, atspindėtų...“ 
D. Pavalkio nuotr.
B. Danielienės posmai kalba patys už save, skambėdami dainomis, kurias tą vakarą atliko bardai Saulius Lapėnas, Inesa Bagdanavičienė.
Ir toliau kalbėję prisiminimų popietės dalyviai pabrėžė, kad didžiuojasi, galėję pažinoti Birutę, dėkojo už šviesias bendravimo akimirkas. Buvusi kolegė, bičiulė Rima Rauktienė prisiminė, kad Birutė ne vienam yra parašiusi eiliuotus sveikinimus, kad ne vienas ją vadino antrąja mama.
„Galvodavau, o kas Birutėje buvo labiau ryšku – ar skaičiai, jos profesija, ar kūryba? Ji labai didžiuodavosi veikla Žemės ūkio akademijoje, dalyvaudavo renginiuose. Vaišino savo keptu kugeliu ir viskuo, ką turėjo, – prisiminė Augenija Kasparevičienė. – Linkiu tos šviesos, kurią skleidė Birutė, visiems.“
2000 m. žurnalistės Giedrimės Didžiapetrienės ir Rimutės Grušienės dėka pasaulį išvydo B. Danielienės 60-mečio proga išleista knyga „Aš viską atiduot galiu...“, kurioje Birutės sukurti eiliuoti sveikinimai.
„Sako, kad patys didžiausi menininkai yra fizikai ir finansininkai. Birutė buvo labai šiltas, atviras žmogus ir turėjo labai daug išminties“, – prisiminė G. Didžiapetrienė.
„Gal pasiims kas žodį į kelionę, / Sudėtą iš pavasario žiedų, / Iš vaiko juoko, / Jaunystės šėlionių, / Saulėlydžio spalvų vėsių“, – poezijos posmais kviečia B. Danielienė.
Eduardas iš Griškabūdžio:
