Šeštadienį Zyplių dvaro sodyba ketvirtus metus iš eilės prisipildė šurmulio, kvapų, skonių ir garsų. Medžioklės ir amatų festivalio „Išeik, sūduvi, ant dvaro pamandravot“ formatas, sako viena pagrindinių jo organizatorių, Zanavykų muziejaus vadovė Rima Vasaitienė, kasmet vis kiek kitoks, bet idėja nekinta – puoselėti dvariškas tradicijas, pajusti, kaip darniai gali persipinti Sūduvos dvarų istorija, kultūra su šiandiena.
Prisimindama renginio ištakas, R. Vasaitienė sako, kad idėja organizuoti festivalį gimė iš noro prikelti dvarų kultūrą ne muziejine forma, o kaip gyvą patirtį – juk vaikštant po Zyplių dvaro sodybą gana lengva įsivaizduoti, kaip čia kadaise skambėjo muzika, viliojo kvapai iš virtuvės, aidėjo medžiotojų balsai.
„Šis festivalis – tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties. Mano žiniomis, tai vienintelis toks medžioklės ir amatų festivalis Lietuvoje. Natūraliai kyla noras parodyti, kad tai – ne praeitis, o tiesiog gyva tradicija. Todėl šiemet į darnią visumą susijungė amatininkai, muzikos ir šokio mylėtojai, edukatoriai, gastronomijos žinovai, medžiotojai ir visi dvarų kultūros puoselėtojai. Taip ir gimsta dvarų kultūrai skirta šventė“, – pasakoja R. Vasaitienė.
Veiklų programa buvo turtinga ir įvairi, tinkama nuo smalsių vaikų iki kultūros tyrinėtojų. Organizatorių komanda iš anksto ruošė žaismingas, įtraukiančias užduotis ir būtinai – su istoriniu prieskoniu. Geriausiai jas atlikusiems buvo skirti rėmėjų prizai. Festivalis tapo gera proga išmokti ir dvariškų šokių, pamaloninti gomurį, pasiklausyti dvaro ponios pasakojimų ar dalyvauti edukacijoje apie fazanų medžioklę.
Šiemet, pasak R. Vasaitienės, festivalis gyvas ir vyksta tik dėl dosnių rėmėjų ir pasitelkus vidinius išteklius, nes projektas finansavimo negavo. Be to, pečius surėmė visos dvaro ansamblio pastatuose veikiančios bendruomenės. Kai artimiausi kaimynai susijungia, savaime lengviau kurti šventinį šurmulį.
Keliaujantį ir viskuo besidomintį, gana įnoringą šiuolaikinį žmogų nustebinti sunku, tačiau festivalio organizatoriai pastebi, kad lankytojai vis dar nustemba išgirdę subtilių smulkmenų apie dvaruose vykusį gyvenimą, juos dar dažnai stebina ir dvaro virtuvės išradingumas – nuo kulinarinių eksperimentų iki šventinių vaišių protokolų.
„Ne vienas netikėtai atranda, kad kai kurie šiandien pamėgti patiekalai – tai dvarų laikų paveldas, todėl dvaro kuchmistras festivalio metu visada sulaukia dėmesio“, – teigia muziejaus vadovė ir garsiai dalijasi ateities planais: „Festivalis neketina sustoti – ateityje planuojame plėsti tematiką, gilintis į vaikų auklėjimą dvaruose, moterų vaidmenį, dvarų gydymo tradicijas ar net mados istoriją.“
Pernai festivalis truko net kelias dienas, šiųmetis apsiribojo vienos dienos veiklomis, tačiau kiekvienas ten užsukęs dalelę dvarų kultūros tikrai galėjo parsinešti namo.
Eduardas iš Griškabūdžio:
