Rugsėjo 25-osios popietę Vilniaus Simono Daukanto aikštė prie prezidentūros virto kultūros bendruomenės tribūna. Į aikštę susirinko keli tūkstančiai kultūros srities atstovų ir jiems neabejingų žmonių iš įvairių šalies vietų, tarp jų – ir kraštiečiai. Protestas kilo Prezidentui Gitanui Nausėdai patvirtinus visos sudėties ministrų kabinetą, kuriame kultūros ministro portfelis atiteko „Nemuno aušros“ deleguotam Ignotui Adomavičiui, buvusiam makaronų įmonės komercijos direktoriui. Kultūros bendruomenė šį sprendimą vadina „smūgiu į paširdžius“.
Protesto žinutė aiški
Organizatoriai teigia, protestui Vilniuje buvo išduotas leidimas 2 tūkst. dalyvių, tačiau realiai jų susirinko gerokai daugiau. Žmonės laikė plakatus su užrašais „Chaltūros ministerija“, „Prie ko čia M. K. Čiurlionis“, „Mama, ir aš einu į politiką“, skandavo „Gėda, Nausėda!“. Pagrindinis akcentas buvo aiškus: kultūros lauko žmonės nepritaria Kultūros ministerijos perdavimui „Nemuno aušrai“ ir I. Adomavičiaus paskyrimui ministru – ne tik dėl jo kompetencijos stokos, bet ir dėl atsirandančios grėsmės, jog taip gali būti bandoma formuoti kultūros bei žiniasklaidos politiką. Protestą lydėjo peticija, kurią jau pasirašė per 50 tūkst. žmonių, o tą pačią dieną mažesni protestai vyko ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
Po protesto kultūros bendruomenė rinkosi dar kartą ir skelbia apie tolesnius žingsnius. Jau spalio 5 d. turėtų vykti įspėjamasis streikas, kurio formą kiekviena įstaiga ar kūrėjas galės pasirinkti savarankiškai – nuo užsidarymo iki kūrybinių protesto veiksmų. Ši data sutampa su Lietuvos kultūros sezono Italijoje inauguraciniu renginiu Romoje, tad planuojama atkreipti tarptautinį dėmesį.
Vinco Kudirkos muziejaus edukatorius Aurimas Kanapkis dalyvavo proteste, nes tai mūsų visų reikalas. Jo nuomone, regionuose kultūra klesti, todėl naujojo kultūros ministro garsūs svarstymai atrodo nekompetentingi ir rodo bendro supratimo trūkumą. D. Pavalkio nuotr.
Kultūros netrūksta, trūksta supratimo
Proteste dalyvavo ir Vinco Kudirkos muziejaus edukatorius Aurimas Kanapkis.
„Gal koks dešimtas protestas, kuriame dalyvauju. Aš jaučiu prasmę dalyvauti su valstybingumu susijusiuose protestuose, nes tai ir mano reikalas. Jei man skauda, einu ir dalyvauju“, – sakė jis ir pridūrė, kad džiugino galimybė pajusti bendrumą su visos šalies kultūros bendruomene.
Aurimo manymu, ministro pasisakymai apie tai, esą „regionuose nėra kultūros“, rodo ne tik kompetencijos, bet ir bendro supratimo stoką.
„O festivalis „Beatričės vasaros“? O profesionalios parodos, atvežamos į muziejus ar kitas kultūrines erdves? Aukšto lygio atlikėjai, rašytojai, menininkai atvyksta, bendrauja su žmonėmis. Kultūros aplink pilna – populiariosios, etninės, klasikinės, net ir šiuolaikinio meno. Ir daugelis veiklų regionuose yra nemokamos, kad tik pritrauktų žmones“, – pabrėžė jis.
O ministro pareiškimas, kad miesteliuose žmonės nemato Čiurlionio, sako Aurimas, idealiai atskleidžia bendrą jo nesupratimo mastą:
„Jei domiesi, matai, kad kultūros daug. Jei nesidomi – tada gal ir susidaro įspūdis, kad nieko nevyksta. Bet ar mums tinka kultūra nesidomintis kultūros ministras?“ – retoriškai klausė muziejaus edukatorius. 
Vienybė ir ryžtas, sako viena protesto, peticijos ir asamblėjų organizatorių Gintarė Masteikaitė, suteikia ne tik viltį, bet ir pasitikėjimą, kad kultūra atsilaikys. Ž. Gedvilos nuotr.
Žada nenuleisti rankų
Tarp protesto iniciatorių – Lietuvos šokio informacijos centro vadovė kraštietė Gintarė Masteikaitė. Ji visada nelieka abejinga, kai kalba pasisuka apie kultūros politiką, todėl nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė į protesto organizavimą, peticijos rengimą ir kultūros bendruomenės asamblėjas. Jos teigimu, šis protestas nebuvo vien emocinė reakcija į konkretaus ministro paskyrimą, o labiau pamatinėmis vertybėmis grįstos bendruomenės laikysenos išraiška. Kultūra, pasak jos, deja, vėl tapo politinių mainų objektu.
„Neramina tai, kad kultūra vėl tampa užribio sritimi, kurią galima išmainyti į bet ką. Aukščiausiame politiniame lygmenyje deklaruojamos tam tikros vertybės, tačiau jos pamintos lengviausiai, kai reikia tartis ar pasidalinti postus. Tokie sprendimai kerta skaudžiausiai, nes kultūra juk turėtų būti valstybės pamatas“, – komentavo G. Masteikaitė ir pridūrė, kad problema yra net ne pats paskirtasis ministras, o jo atstovaujama partija ir jos vertybės, prioritetai. Gintarė prisiminė, kad kultūrininkai dar prieš sprendimo priėmimą susitiko su ministre pirmininke Inga Ruginiene, jai aiškiai išdėstė savo poziciją, kad Kultūros ministerijos portfelis negali būti atiduotas „Nemuno aušrai“, tačiau kompromisas nebuvo rastas.
„Juk kultūra nėra tik renginiai – tai gerokai daugiau apimantis laukas: tai ir istorija, ir tai, kuo žmonės kvėpuoja, kaip susitaria, koks jų kritinis mąstymas, kaip geba diskutuoti ir vieni kitiems oponuoti... Nepamirškime, kad Lietuva švelnioje diplomatijoje irgi save pristato per kultūrą. Todėl mūsų pagrindinis akcentas kaip prieš, taip ir po protesto lieka tas pats: mes prašome Prezidento ir valdančiųjų, premjerės ir socialdemokratų atitraukti „Nemuno aušros“ partiją nuo kultūros ministerijos. Mes stovime už valstybės stabilumą ir manome, kad dabar iškilo didžiulis pavojus, nes atidarėme paskutines duris valstybę griauti iš vidaus“, – kultūros bendruomenės poziciją dėsto G. Masteikaitė ir vardija kitų šalių pavyzdžius – Slovakija, Vengrija, net Suomija ar Amerika. Ten, pasak jos, paprastomis priemonėmis nutildomas laisvės balsas, naikinama kultūrinė ir raiškos įvairovė, priešinama visuomenė. Kraštietę neramina retorika, pasigirdusi paskyrus ministrą, – „grįšime prie tradicijų“, „prie esmių“.
„Tai atpažįstamai prokremliška“, – įspėja ji.
G. Masteikaitė pabrėžia, kad kultūros bendruomenės vienybė šiame etape yra ypač svarbi, ir kviečia aktyviai jungtis regionus.
„Mes negalime būti nematomi. Tai nėra tik didžiųjų miestų klausimas – tai visos Lietuvos reikalas. Regionų bendruomenės turi tapti šios diskusijos dalimi. Reikia kalbėtis apie valstybės sąrangą, apie žodžio laisvę, apie kultūros vaidmenį visuomenėje. Kiekvienas gali prisidėti. Jei dabar nesustabdysime šito traukinio, mes nuriedėsime nuo bėgių ir keliausime Slovakijos ar Vengrijos link“, – kalba ji ir priduria, kad svarbiausia nepasiduoti priešinimui, kiršinimams ir išlaikyti stuburą.
Panašu, kad kultūros lauko žmonės nusiteikę ilgai kovai. Artėja spalio 5 d., kai visoje šalyje įstaigos ir kūrėjai planuoja įvairiomis formomis ir toliau reikšti nepritarimą ministrui ir politiniam sprendimui.
Eduardas iš Griškabūdžio:
