Praėjusią savaitę Zanavykų muziejaus tarybos nariai ir savivaldybės atstovai rinkosi į išvažiuojamąjį posėdį Briedžiuose. Čia, buvusios mokyklos patalpose, nuo pavasario saugomi muziejaus eksponatai, kurie buvo perkelti iš Lukšių žemės ūkio bendrovės sandėlių. Nors muziejininkai džiaugiasi, jog sąlygos akivaizdžiai pagerėjo, jie vis dar kelia esminį klausimą – kiek ilgai laikini sprendimai galės užtikrinti muziejinių vertybių išsaugojimą?
„Muziejaus fondai – tai ne tik pavieniai daiktai. Tai mūsų kultūros, istorijos, tapatybės liudijimai, kuriuos esame įsipareigoję saugoti ateities kartoms. Dėl to saugyklų būklė ir archyvų priežiūra yra kertinis darbas, be kurio muziejus negalėtų tinkamai vykdyti savo misijos“, – po posėdžio dalijosi Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė.
Nuo kovo mėnesio muziejaus kolektyvas ėmėsi didžiulio darbo – pervežė apie 150 vertybių į Briedžius, jas paruošė, inventorizavo, išvalė, atliko kitus „greitosios pagalbos“ darbus. Procesas reikalavo ne tik profesionalių žinių, bet ir fizinių jėgų, todėl talkino ir Lukšių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB), ir Šakių seniūnijos darbuotojai, kuriems išvažiuojamojo posėdžio metu dėkojo R. Vasaitienė. Šis perkėlimas leido bent dalinai pagerinti muziejinių eksponatų saugojimo sąlygas. Briedžiuose, buvusios mokyklos patalpose, dabar įrengtos lentynos, pakylos, sumontuota nauja oro šildymo sistema, užtikrinanti temperatūros stabilumą šaltuoju sezonu. Tačiau muziejaus direktorė kalbėdama ne kartą grįžo prie minties, kad tai jau ne pirmas „laikinas“ sprendimas.
„Niekas ir anksčiau netikėjo, kad tas laikinumas truks dešimt metų. Labai nesinorėtų, kad istorija pasikartotų“, – sakė R. Vasaitienė. 
Buvusioje mokykloje Briedžiuose yra ir daugiau tuščių patalpų, bet, anot muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės, norint jose laikyti muziejines vertybes, būtina rasti sprendimą dėl stogo užsandarinimo. D. Pavalkio nuotr.
Dabartinės sąlygos, sako muziejininkės, geresnės nei buvo Lukšių ŽŪB sandėliuose, tačiau toli gražu neidealios: pastato stogas nesandarus, kiauras, todėl antrame aukšte jau byra tinkas, drėgmės lygis per aukštas, todėl muziejus savomis lėšomis planuoja įsigyti drėgmės surinkėjus. Be to, nerimą kelia ir tai, kad pastatas yra įtrauktas į parduodamų objektų sąrašą. Išvykstamajame posėdyje dalyvavęs rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius patvirtino, kad pardavimo atveju bus ieškoma sprendimų, rajone yra ir daugiau tuščių mokyklų, tačiau akcentavo, jog kol kas svarbiausia, kad fondai pagaliau iškelti iš netinkamų sąlygų.
„Svarbiausia, kad eksponatai iš apgailėtinų patalpų perkraustyti į bent šiek tiek tinkamesnes, o dėl stogo remonto galime rasti ir laikinas gelbstinčias priemones bendradarbiaudami su seniūnija“, – kalbėjo meras.
Muziejaus kolektyvas kvietė pasivaikščioti po patalpas, kad kiekvienas galėtų įvertinti, kiek įdėta pastangų, kad eksponatai būtų kaip įmanoma geriau apsaugoti nuo pažeidimų – tam konsultavosi su restauratoriais, dengė lentynas agroplėvele, rūpinosi ventiliacija ir pan. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje būtina ieškoti sprendimų, kad būtų įrengta moderni, muziejams pritaikyta saugykla, įsitikinusi direktorė. Panašių problemų, beje, turi daugelis Lietuvos muziejų.
Kas toliau? Posėdžio metu muziejaus tarybos nariai galėjo patys įsitikinti, kokia yra reali situacija. O ji yra visokia – nuo vienoje patalpoje tvarkingai muziejininkų sutvarkytų lentynų su saugomais eksponatais iki byrančio tinko kitoje patalpoje ir galimai kiauro stogo.
„Norėjome parodyti, kaip ir kuo mes gyvename. Tik matydami savo akimis, galime kartu spręsti, kokių žingsnių imtis toliau. Eksponatų saugojimas nėra vien techninis klausimas – tai mūsų, kaip kultūros įstaigos, atsakomybė prieš visuomenę ir istoriją, todėl tikimės tarybos narių supratimo, palaikymo ir konstruktyvių sprendimų, kurie padės mums užtikrinti šios atsakomybės įgyvendinimą“, – sakė R. Vasaitienė.
Artimiausias tikslas – užtikrinti stogo sandarumą ir įsigyti drėgmės surinkėjus. Tačiau strateginis siekis – moderni, muziejinėms vertybėms pritaikyta saugykla, kuri užtikrintų ne tik šiandienos, bet ir ateities kartų kultūros paveldą.
Eduardas iš Griškabūdžio:
