Aplinkos ministerija skelbia, kad miško kelių priežiūros ir taisymo darbams atlikti 2016 m. iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų skirta 4 mln. eurų. Iš jų Šakių urėdijai skirta 81 tūkst. eurų. Iš šių lėšų numatoma tvarkyti visų nuosavybės formų miškuose esančius miško kelius. Tiesa, tų lėšų negalima naudoti keliams, kurių nėra miško kadastre ir kurie priklauso savivaldybei.

Komisija, kurią sudarė Šakių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos, privačių miško savininkų ir rajono savivaldybės atstovai, teikė pasiūlymus dėl taisytinų mūsų rajono miško kelių. Pasak komisijos pirmininko, Šakių urėdijos vyr. inžinieriaus Gintaro Bacevičiaus, buvo atsižvelgta į tai, kurie keliai yra tikrai prastos būklės.

Prioritetinių miško kelių, kurių taisymo, remonto darbus šiais metais siūloma atlikti, sąrašą  kovo 22 dieną patvirtino Šakių miškų urėdas Sigitas Tamošaitis. Numatyta kelių remonto darbus atlikti šešiuose miško kelių ruožuose. Tai dvi 3,3 ir 2,3 km kelio atkarpos Baltkojų girininkijoje, dvi 3,9 ir 3,8 km kelio atkarpos Klevinių girininkijoje, Šilagirio girininkijoje – 2,3 km atkarpa, Lekėčių girininkijoje – 2,6 km atkarpa. Vyr. inžinierius G. Bacevičius teigia, kad brangios investicijos atsiperka, todėl nuspręsta investuoti į kokybiškesnį trumpesnių atkarpų tvarkymą: dangos stiprinimą, atnaujinimą, praplatinimą, sankasų užpylimą. Darbai brangūs ir prižiūrėti kilometrą kelio kainuoja iki 500 eurų, o kilometras remonto – iki 5 tūkst. eurų. Taigi, nors suma atrodo įspūdinga, bet labai daug padaryti neįmanoma. Miško kelių tvarkymui kasmet pati urėdija skiria apie 150 tūkst. eurų  nuosavų lėšų. Už šiuos pinigus atliekami kelių priežiūros darbai: greideriavimas, pakelių šienavimas, nedidelių duobių, provėžų užpylimas.

Rimtesniems darbams – kelių statybai ir rekonstravimui – kasmet apie 50 tūkst. eurų skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija. 2014–2015 metais vykdyto Europos Sąjungos (ES) projekto metu buvo panaudota 150 tūkst. eurų. Buvo rekonstruota 1,2 km kelio, kuris buvo finansuotas ES (60 proc.) ir urėdijos (40 proc.) lėšomis. Vyr. inžinieriaus Gintaro Bacevičiaus teigimu, urėdija ir toliau stengsis įsisavinti ES lėšas ir šiais metais planuoja teikti paraiškas. Pasak G. Bacevičiaus, keliai daugiausia sugadinami pavasarį ir rudenį. Pavasarį, jeigu nebūna gero įšalo, kelias greitai sulaužomas, o rudenį, jeigu būna lietingas oras, sugadinamas dar labiau. Tačiau miško keliai skirti išvežti medieną, ir vežėjai, sugadinę kelius, turi prisiimti atsakomybę.

„Su privačių miškų savininkais urėdijos santykiai dėl kelių prievolės atstatyti sugadintus miško kelius gana geri“, – sako G. Bacevičius. Praėjusiais metais dviem privačių miškų savininkams urėdija teikė kelių priežiūros paslaugas, privatininkai patys į juos kreipėsi dėl sugadintų kelių ir keliai buvo sutvarkyti.