Seniūnai jau daugybę kartų kelia klausimą: autobokštelio poreikis yra, bet seniūnai neišgali susimokėti už paslaugas.

Šių metų sausio 5 d. „Šakių komunalinio ūkio“ įsigytas autobokštelis teikė vilčių, kad patenkins visų keturiolikos seniūnijų poreikius. Seniūnai gali nuomotis bokštelį ir iš komercinių įmonių, pavyzdžiui, UAB „Senukų prekyba“, tačiau nors jiems bokštelio reikia kasdien, jį nuomoti yra per brangu, nes jie tiesiog neturi tam lėšų.

Išsinuomoti iš privačios įmonės bokštelį seniūnai jau bandė. Kaip sakė šia paslauga naudojęsis Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius, ši paslauga kainavo 40 eurų parai. Šiais metais jiems bokštelio prireiks tik rudenį, todėl vėl ieškos galimybių jį išsinuomoti.

Jau anksčiau seniūnai yra išsakę nuomonę, kad „Šakių komunalinio ūkio“ autobokštelis ne visur pasiteisina, jis tinkamas remontuojant viešųjų pastatų stogus arba kaminus, pjaunant medžius arba juos genint, tvarkant kapines. O minėtas „Senukų prekybos“ bokštelis yra mažesnis, pasak seniūnų, jo užtenka nudirbti nedideliems darbams seniūnijose: su juo galima pakeisti elektros lemputes stulpuose ar atlikti kitus nesudėtingus darbus. Todėl seniūnai pagal numatomų darbų pobūdį ir renkasi, kuris bokštelis jiems tinkamesnis. Anot seniūnų, optimalus sprendimas – kad savivaldybė turėtų du tokius įrenginius.

„Mums bokštelis reikalingas kaip darbo priemonė naudotis kasdien, nupirkit paprastą bokštelį, kuriuo bet kada galėtume naudotis be jokio mokesčio“, – kalbėjo Lukšių seniūnas Vidas Cikana.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Evaldas Sniečkus patikino, kad kitas bokštelis tikrai nebus perkamas, yra galimybė pasirinkti pagal poreikį iš dviejų įmonių. Jis priminė, kad seniūnai turėjo apsiskaičiuoti, kiek dienų per metus kiekvienoje seniūnijoje yra reikalingas bokštelis, ir pasiskirstyti lėšas, skirtas aplinkos tvarkymui.

Lukšių seniūnas Vidas Cikana pareiškė, kad šiais metais dar nesinaudojo bokštelio paslaugomis, nes neturi tam lėšų, o darbai stovi. Jis taip pat siūlė savivaldybei nupirkti gerą greiderį, kad nereikėtų nuomotis.

„Pažiūrėkit, kaip tvarkomi keliai, – prabraukiat po vieną kartą tuo senu greideriu ir kitąmet vėl kelias duobėtas. Mes neseniai Liepalotų kaime išsinuomoję gerą greiderį sutvarkėm ilgą kelio atkarpą, tai kelias laikys kelis metus“, – sakė V. Cikana.

Jis pasipiktinęs, kaip kelininkai dirba tvarkydami kelią Zypliai–Griškabūdis. Pasak jo, užpylė sausą žvyrą be vandens, tai žmonės su dviračiu pavažiuoti negali, tenka jiems į darbą miško keliais važiuoti.

„Ar neturėtų Ūkio skyrius daugiau visais šiais klausimais dirbti, o ne tik skelbimus skaityti?“ – retoriškai klausė V. Cikana.

E. Sniečkus kalbėjo, kad įsigyta technika problemų neišspręs, nes bus reikalingas vienas šeimininkas technikai prižiūrėti, ją remontuoti.

Administracijos direktorius ragino seniūnus apsitvarkyti ypač tas vietas, kur daugiausiai lankosi žmonių, – miestelių centrus, įžymių žmonių vietas, nes artėja atostogų sezonas ir poilsiautojai neturėtų rasti apžėlusių bendrų erdvių.

Kudirkos Naumiesčio seniūno Algirdas Stankevičiaus nuomone, lėšų skirstymas pagal gyventojų skaičių yra netikslingas.

„Gyventojų skaičius mažėja, o šienaujamų ir prižiūrimų plotų skaičius didėja, kodėl lėšų daugiau niekas neskiria?“ – klausė seniūnas.

Jam pritarė V. Cikana, kad iš tų pačių pinigų prižiūri didžiulius Zyplių dvaro, miestelio plotus, tad teiravosi, ar negalėtų būtų skiriama vasaros sezonu daugiau lėšų kuro įsigijimui.

Administracijos direktorius E. Sniečkus siūlė keisti lėšų skirstymo kitiems metams metodiką ir pavedė Ūkio skyriaus vedėjui Kęstučiui Kuncaičiui pradėti spręsti bokštelio klausimą jau dabar. Direktorius pažadėjo, kad grįžus iš atostogų Biudžeto ir turto skyriaus vedėjai svarstys, kaip pagelbėti seniūnams ir rasti pinigų bent vasaros sezonu.