Gegužės 4 d. buvo neeilinė ne tik Šakių vaikų globos namų bendruomenei, bet ir rajono savivaldybės vadovams. Čia lankėsi ir su esama situacija susipažino Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir jį atlydėjusi patarėjų komanda, prie kurios prisijungė NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė ir Tauragės apskrities, o dabar ir Šakių savivaldybės Pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė.

Šakių vaikų globos namų direktorius ir evangelikų liuteronų parapijos klebonas Virginijus Kelertas aprodė svečiams globos namų teritoriją ir bažnyčią, supažindino su Neįgaliųjų dienos centru, šeimynose gyvenančių vaikų buitimi ir investicijomis į infrastruktūrą. 2014 m. iš europinių lėšų buvo pastatyti nauji globos namai, sudaryti iš atskirų korpusų, su atskirais įėjimais – kad galėtų dirbti šeimyniniu principu. Kiekviename korpuse yra virtuvė, visa įranga, gyvenamieji kambariai, poilsio zona. Senasis pastatas, padedant geradariams iš Vokietijos ir taikant jų šalies modelį, dar visai neseniai buvo pritaikytas gyventi šeimynomis ir suremontuotas.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomą modelį be tėvų globos likę vaikai turėtų gyventi butuose ne daugiau nei po šešis, o juos prižiūrėtų šešios darbuotojos! Esą tokia aplinka būtų labiau artima šeimai, bendruomeniškesnė.

Šakių vaikų globos namai priklauso evangelikų liuteronų parapijai ir nėra nei valstybiniai, nei savivaldybės. Vienoje šeimynoje gyvena po aštuonis vaikus, kuriuos prižiūri keturi darbuotojai. Šiandien čia namus suradę 48 vaikai.

Pasak V. Kelerto, nors jie tik nedidelė diaspora, tačiau parapijos bendruomeniškumas labai didelis. Draugaujama su bažnytiniais vaikų globos namais Vokietijoje, kurie veikia tokiu pačiu principu, glaudžius ryšius palaiko su rėmėjais iš Švedijos, Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Čia realizuojasi ta pati meilė žmogui ir Viešpačiui. Tai yra išskirtinė vieta, kur vaikai mato tikrąją, ne menamą savanorystę. Aš savo akimis mačiau, kad čia daug lankosi vokiečių savanorių, kurie čia atvažiuoja padėti savo laisvalaikiu savo širdies kvietimu. Ir visa bendruomenė dalyvauja tuose darbuose. Vaikai žino, kad žmogus ne vien duona kasdienine gyvas, mato, kaip savanoriai savo asmeninį atlyginimą ir nuosavas lėšas aukoja tiems, kam šiandien yra sunkiau. Tai yra neįkainojama patirtis“, – įsitikinusi NVO vaikams konfederacijos direktorė.

Ji kartu su rajono savivaldybės atstovais ir vaikų globos namų vadovais buvo nuvykusi į Vokietiją, kur susipažino su vaikų globos mechanizmu. Tad šioje situacijoje, kuri šiandien susiklostė, ji yra V. Kelerto ir vaikų, kurie čia gyvena, pusėje, nes, pasak E. Urbonienės, Vokietijoje, kuri yra labai išmintinga ir labai turtinga šalis, ji matė tą patį, kas yra čia.

Ministrui paklausus, kaip V. Kelertas mato vaikų globos namų ateitį, šis buvo atviras.  

„Labai sveikintina ir gera mintis, kad visi vaikai gyventų šeimose, kad jie būtų globojami, o dar geriau – įvaikinti. Mes turime tokių patirčių ir esame pasiruošę bendradarbiauti, tačiau nemanome, kad kokybiškai kas nors pasikeis vaikus apgyvendinus butuose. Vilniuje, apgyvendinus vaikus bute, gal niekas ir nesužinos, bet pas mus, mažoje bendruomenėje, dar neapsigyvenus visi žinos, kas į tą butą ateis gyventi“, – įsitikinęs direktorius.

Jis priminė, kad Vokietijoje toks vajus vyko 1980 metais, bet kai įtėvių ir globėjų neatsirado tiek, kiek buvo tikėtasi, šiandien ten statomi nauji globos namai tokio pat modelio, kokiuose gyvena ir mūsų vaikai. V. Kelerto manymu, reikėtų ne iškelti vaikus iš vienos vietos į kitą, o ieškoti galimybių, kaip padėti spec. poreikių, psichikos sutrikimų turintiems vaikams ar tiems, kurie nepatenka į socializacijos centrus.

„Mūsų vizija yra tokia, kad problema neišsispręs nei uždarius globos namus, nei perkėlus vaikus į butus. Jiems galime padėti kurdami įvairius pagalbos modelius. Turėtume tiesiog gyventi natūraliai – ne su tikslu pagal datą uždaryti, o ieškant globėjų ir įtėvių, kad palaipsniui,  mažėjant vaikų skaičiui, šeimyna po šeimynos galėtume juos likviduoti. Tai būtų idealus variantas, – įsitikinęs direktorius. – O šiuo metu globos namų poreikis didelis. Čia atvežami vaikai ir iš Jurbarko, ir iš Kauno.“

Ilgą laiką dirbusi seniūnijos socialinio darbo organizatore savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė džiaugėsi šiandien vykstančiomis pertvarkomis šioje srityje.

„Esu už tai, kad, kaip sako direktorius, viskas įvyktų natūraliai, – patikino I. Šeflerienė. – Aš pati rudenį aktyviai  ieškojau globėjų. Galiu pasakyti, kad jų rasti labai sunku. Mes surinkom 13-os žmonių grupę, bet dar nežinau, kiek iš jų imsis globos misijos.“

Rajono savivaldybės tarybos narė Irena Haase pastebėjo, kad Šakių vaikų globos namai yra ta institucija, kuri atstoja globojamiems vaikams jų šeimas, gina jų interesus, čia jiems sudarytos visos sąlygos.

„Suprantu, kad  reformos siekis, jog vaikai gyventų šeimose. Šeimą mes suprantame šiek tiek kitaip. Vaiko globa – tai tarpinis variantas iki tikros šeimos – vaiko įvaikinimo, – įsitikinusi I. Haase. – Ką tai reiškia? Kad jo gimimo liudijime atsiranda tėvai, o globa vis tik yra laikinas dalykas. Manau, kad reformos siekis turėtų būti vaiko įvaikinimas. Tai labai svarbu vaikui ir psichologiškai, ir iš turtinės pusės. Atsižvelgiant į tai, reforma turi vykti  palaipsniui, o ne forsuojant ir dirbtinai sudarant įvaizdį, jog yra rūpinamasi globojamų vaikų gerove, nors būtent vaikų gerovė šioje reformoje lieka paskutinėje vietoje.“

„Išsivežu širdyje skausmą ir klausimą, nes dabar neturiu į jį atsakymo“, – neslėpė L. Kukuraitis, įvertindamas vaikų ryšį su bažnytine bendruomene, gyvenimą partnerių apsuptyje, privačios vaikų erdvės gerbimą. Nepaisant šio išskirtinio aspekto, jo manymu, vaikų skaičius globos namuose vis tik turėtų mažėti. Jis siūlė patiems vaikų globos namams tvenkti upę – užsiimti globėjų ar įtėvių paieška, prašydamas savivaldybės atstovų dalį struktūrinių lėšų skirti šiems globos namams, kad jie būtų suinteresuoti surasti alternatyvą.

Ministras pabrėžė, kad negali daryti išimčių, nes ir kiti jų pradės prašyti, o tada reforma neįvyks ten, kur ji turi įvykti, tačiau pažadėjo nesugriauti to, kas buvo tiek metų kuriama, ir ilgai netrukus pateikti atsakymą. Koks jis bus, parodys laikas.