Po skandalo dėl lankų įteisinimo medžioklėje medžiotojų bendruomenė nusprendė netylėti. Penktadienį, kai vėl rinkosi Medžioklės taryba svarstyti Medžioklės taisyklių pakeitimų, medžiotojai prie Aplinkos apsaugos ministerijos surengė taikų mitingą, kuriame dalyvavo ir kraštiečiai.

Šį kartą apsiginklavę ne šautuvais, o lozungais „Aš už saugią medžioklę“, „Aš esu medžiotojas“ ir kitais, lydimi savo keturkojų draugų bei pasiėmę medžioklinius ragus, medžiotojai iš visos Lietuvos rinkosi į mitingą „Mes už taisyklingą ir etišką medžioklę“. Mitingo tikslas – parodyti, kad medžiotojai pavargo nuo nuoseklaus šmeižto ir nori būti išgirsti. Į Vilnių važiavo ir Šakių rajono Pavingrupio medžiotojų klubo vadovas Jaunius Stonkus bei du klubo nariai, o prie jų prisijungė ir vienas medžiotojas iš Lekėčių. Anot J. Stonkaus, mitingas praėjo taikiai, be jokių incidentų.

„Ateityje medžiotojai visada žada panašiais būdais parodyti, kad jie yra, kad ir juos reikia gerbti, ir jų nuomonė, svarstant taisykles, yra svarbi, ne vien tų, kurie su medžiokle iš viso neturi nieko bendro, bet nori spręsti, kaip ir su kuo mums medžioti. Tai neteisinga. Pavargom tylėti“, – reziumavo J. Stonkus.

Pasak medžiotojų klubo vadovo, kol beveik 100 medžiotojų iš visos Lietuvos taikiai mitingavo, visuomenininkai aktyvistai, kurie yra priešiškai nusiteikę prieš medžiotojus, nepasirodė. Tačiau, kaip vėliau buvo parodyta per įvairius televizijos kanalus, apie 20 visuomenininkų prie ministerijos piketuoti rinkosi vakare, o pagrindinė jų išsakyta mintis – uždrausti pramoginę medžioklę.

Kraštietis, ilgametis Medžioklės trofėjų apžiūros komisijos narys, Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Kęstutis Lopeta sako, kad medžioklės taisyklių pakeitimai ne medžiotojų bendruomenių tikrai neturėtų jaudinti, nes jie reguliuos tik pačių medžiotojų veiklą, o kai kurie pakeitimai yra labai nežymūs.

„Ne medžiotojams neturėtų rūpėti, su kuo medžioja medžiotojai. Svarbu, kad jie tai daro teisėtai ir pagal galiojančias taisykles“, – konstatavo K. Lopeta.

Beje, anot inspektoriaus, lankininkų rajone ir neturime.

Tarp ministro Kęstučio Mažeikos parengtų Medžioklės taisyklių pakeitimų gegužės 8 d. įsakyme buvo įrašytas medžioklės su lankais leidimo punktas, kuris po skandalo buvo išbrauktas, o penktadienį nuspręsta, kad jį dar kartą teks peržiūrėti, bet tik išdiskutavus su visuomene. Sulaukus nemenko ažiotažo dėl šio punkto, iš viceministrės posto lėkė Rasa Vaitkevičiūtė, kuri, beje, tuo pačiu metu dar buvo įsipainiojusi į saugotinų ančių medžioklės skandalą.

Kas dar yra tuose parengtuose ministro Medžioklės taisyklių pakeitimuose, kad jie taip smarkiai kaitina prieš medžioklę nusiteikusių visuomenininkų, nevyriausybinėms organizacijoms priklausančių, vadinamų „žaliųjų aktyvistų“ kraują? Ir ar tikrai tie pakeitimai yra tokie svarbūs ir reikalingi patiems medžiotojams?

Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos (ŠMŽD) medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis sako, kad medžiotojams labai svarbūs visi pakeitimai, o ypač punktai, kurie leistų naudoti medžioklėse ne tik lankus, bet ir išplėsti naktinio matymo prietaisų naudojimo spektrą, naudoti garso slopintuvus, medžioklinius šunis. Apskritai, anot žinovo, medžiotojų bendruomenei iš tikrųjų nusibodo pats faktas, kad „žalieji“ nuolat dergia medžiotojų vardą, drabsto juos įvairiausiais purvais, priešina su kita visuomenės dalimi, juos įvairiausiais žodžiais įžeidinėja socialiniuose tinkluose.

„Gana ant mūsų pilt. Kiek mes galim tylėt ir kentėt? Parodysim ir savo poziciją. Ilgai mes kentėm jų visokius išpuolius. Pavargom“, – sako G. Liepuonis.

Paklaustas, ar medžiotojams reikalingi tie lankai, nes rajone nėra nė vieno su lanku medžiojančio žmogaus, žinovas atsako vienareikšmiškai:

„Mes tik už tai. Užsienyje labai daug kur yra įteisinti lankai, kodėl pas mus negali su lankais medžioti atvykę užsieniečiai? Keista padėtis. Latvijoje leidžiama medžioti tiek su lankais, tiek su naktinio matymo prietaisais, bet didesnio žvėrių iššaudymo neužfiksuojama, o brakonieriai šiuos prietaisus naudoja pas mus jau seniai. Brakonieriams viskas leidžiama, o medžiotojams, kuriems suteikta teisė ir reguliuoti žvėrių populiaciją, selekciją, neduoda įrankių.“

Anot žinovo, skandalas dėl lankų vėl supriešino medžiotojų bendruomenę su visuomene, negana to – viešai per masines informavimo priemones ištransliuojama tik priešiškai nusiteikusios pusės nuomonė.

„Po ministro pasirašymo dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų penkios panelės atsistoja prie ministerijos, garsiau parėkauja ir ministras atšaukia punktą, kuris leistų įteisinti medžioklę su lankais. Medžiotojai parodo šiuo atveju tik savo išprusimą – mes nei ėjom kažkur, nei šaukėm, nei žeminom kitų ar įžeidinėjom, laikėmės kultūros, bet atėjo riba ir pradėsim po truputį reikšti savo nuomonę. Dėl to penktadienį ir rinkomės prie ministerijos“, – sako G. Liepuonis.

Anot žinovo, tai, ką „žalieji“ kalba apie medžiotojus, visiškai neatitinka jų koncepcijos.

„Ar mums bus smagu eiti į tą mišką, jeigu mes visus žvėris išsišaudysim? Pagal „žaliuosius“, mes tik taip ir tedarome – nieko daugiau neveikiam, tik žudom žvėris. Bet žvėrių populiacija tik didėja“, – apgailestauja dėl požiūrio siaurumo G. Liepuonis ir aiškina, kad medžioklę ir jos išlaidas finansuoja patys medžiotojai, o to niekas nemato, be to, niekas neįvertina, kai jie prižiūri miškus rinkdami šiukšles ir šaltomis žiemomis išveža tonas pašaro žvėrims į mišką, o viskas apmokama iš asmeninių lėšų. Medžiotojai moka didžiulius mokesčius ir gaudo brakonierius.

„Įdomu būtų sužinoti, ar nors vienas iš jų (aktyvistų) yra matę tą žvėrį natūralioje gamtoje, kaip jis elgiasi, kaip atrodo. Tai ne tas pats, kas gyvūną matyti zoologijos sode. Svarbiausia medžioklėje yra tas pats jausmas, kai vakare išeini į pamiškę, čiulba paukščiai ir atbunda gamta, stebėti ją, būti to dalimi. Aš abejoju, ar jie žino, koks tai jausmas“, – svarsto G. Liepuonis.

Medžioklės žinovas sako, kad labai gaila dėl priešiškai nusiteikusių visuomenininkų veiksmų, tačiau medžiotojai nuo šiol žada irgi daugiau nebetylėti – viešinti jų išpuolius, taikiai išreikšti savo nuomonę, aktyviau reikštis socialiniuose tinkluose ir kitur, kad visuomenėje būtų ištransliuota ir išgirstos abiejų pusių nuomonės, ne vien aktyvistų visuomenininkų.