Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas naujose pareigose dirba nuo liepos 1-osios. Susitikimą pavyksta išsikaulyti, nes seniūnas tikina dar nieko nespėjęs nudirbti, kad būtų galima girtis. Visgi norisi tiesiog susipažinti ir supažindinti tuos, kurie jo nepažįsta. Atėjęs visiškai iš kitokios srities sprendimo nesigaili, džiaugiasi nauju darbu, iššūkiais ir tikina, jog nauja veikla kol kas išties veža.

Pokalbiui seniūnas pakviečia prisėsti neseniai gretimai seniūnijos esančiame pastate įsikūrusioje kavinukėje. Apskritai, sutinka jis, nesantis iš kabinetinių žmonių, o tos 15 naujojo darbo dienų buvo išties intensyvios.

„Ilgiausiai kabinete sėdėjau valandą, kai turėjau pokalbį su vienu ūkininku“, – pripažįsta A. Kazlauskas ir iškart vardija, kad dabar seniūnijoje vyksta žvyravimo darbai, nemažai problemų kelia šiukšlių klausimai, reikia perdėlioti kai kuriuos darbus dėl karščių, pasirūpinti žolės nupjovimu ir pan.

„Aš čia toks kaip ūkvedys labiau“, – juokiasi jis ir pasakoja, kad visus darbus seniūnijoje susidėlioja iš vakaro, kad ryte iškart būtų imamasi konkrečių darbų. Jei reikės traktoriaus, iš vakaro technika turi būti paruošta, įpilta kuro, jei reikia trimerio – taip pat ne ryte reikia rūpintis, kad jis veiktų. Anot A. Kazlausko, darbinė bazė sukurta tikrai gerai, žmonės gana aiškiai pasiskirstę darbo barus. Štai ir pradėjęs dirbti iškart visus nuramino, kad jokių revoliucijų nebus, priešingai – tikslas išsaugoti dirbančius, nes rasti naują žmogų išties sunku. Ir dabar seniūnijai reikalingas darbininkas, bet jo tiesiog nėra. Kriūkuose bedarbystė pati mažiausia, nes tie, kurie nori dirbt, tai ir dirba, o likę tie, kuriems darbo ir nereikia.

„Kolektyvui sakiau, kad nebus revoliucijų. Pats geriausias būdas ką nors pakeisti – ne revoliucija, o evoliucija“, – mintimis dalijasi seniūnas.

Apskritai Kriūkai, jo manymu, turi kažkokį nepaaiškinamą išskirtinumą, net ir žmonės čia kitokie – šilti, atviri, bendruomeniški. O pats miestelis turi nemažą potencialą būti panašus kaip Kačerginė ar Kulautuva. Juk ir jie, kalba A. Kazlauskas, buvo su apleistais pastatais, bet palengva keitėsi ir pasikeitė, tad Kriūkai niekuo ne prastesni.

„Idėjų neperšu, kalbu su bendruomene, labai galingi ūkininkai. Jie pakankamai jauni, veržlūs“,  – bendruomenei gerų žodžių negaili seniūnas ir džiaugiasi ne tik kriūkiečiais, bet ir kolegomis seniūnais, kurie noriai dalijasi patarimais, palaiko.

„Tikrai jaučiasi toks branduolys. Sako – atvažiuok, pasižiūrėk ir jeigu kažkas tinka, daryk ir pats taip. Kam išradinėti dviratį, jeigu jis išrastas“, – kalba A. Kazlauskas.

Jis mano, kad būtent pačius žmones ir reikia labiausiai išjudinti, būtent jiems čia turi būti saugu, švaru ir jauku gyventi. Juk vienas seniūnas lauke ne karys, o ir galimybės ribotos.

„Čia tas pats, jeigu žmogus labai serga, o tu turi tik pleistriukų. Juk iš esmės jo nepagydysi. Tad seniūnija ir turi tik pleistriukus“, – vaizdžiai kalba seniūnas.

Kaip tik iki mums atvykstant su bendruomene tarėsi, kaip sutvarkyti parkelį, kur būtų galima pastatyti suoliukus. Minčių seniūnas turi ir daugiau. Štai vardija, kad nėra tinkamos maudymosi vietos.

„Vienur gražu, bet vieta pavojinga, kitur nepavojinga, bet privažiuoti neina“, – sako seniūnas ir svarsto, kad tai irgi vienas iš spręstinų ir strateginių klausimų.

Be to, seniūnijoje veikia ketverios kapinės, planuojama įvairiose vietose sumontuoti ir kuo daugiau kamerų, o ir seniūnija, sako seniūnas, ne tik Kriūkai, bet ir Žemoji Panemunė, Ilguva, Gerdžiūnai.

Smalsauju, o kodėl, tiek metų išdirbęs pareigūnu, paskutinius šešerius metus – Lietuvos kriminalinės policijos biure, nusprendė keisti, rodos, užtikrintą, ramų, stabilų darbą.

„Sunku paaiškinti. Galbūt ir iššūkių reikėjo, ir šis kraštas labai imponavo. Ten pirmadienį žinojau, ką veiksiu visas savaitės dienas. Antradienis buvo toks pat kaip praeitas antradienis – grafikas, darbai. Viską minučių tikslumu žinojau, o šiandien štai beveik 15 val. ir dar nesu pietavęs“, – su užsidegimu akyse pasakoja seniūnas, kasdien į darbą Kriūkuose važinėjantis iš Šakių.

Tiesa, kai kuriuos kriūkiečius jis pažįsta, kriūkiečiai jį taip pat – nuo 2000 m. čia yra tekę dirbti įgaliotiniu, tad tikisi, kad tarpusavio ryšys tik stiprės ir dirbant darniai su visa bendruomene pavyks pasiekti, kad Kriūkai taptų dar gražesni ir patrauklesni ir gyventi, ir kurtis naujakuriams.