Paskutinėmis praėjusių metų dienomis su Šakių atviru jaunimo centru atsisveikino jaunimo darbuotoja Judita Ambrasienė. Nors sprendimas buvo priimtas ne spontaniškai, o atsiradus norui išeiti iš savo komforto zonos ir išbandyti save ir kitoje srityje, tačiau šį žingsnį žengti nebuvo taip paprasta, kaip atrodė. Juo labiau, kad šį vasarį centras minės 10 metų veiklos sukaktį.

„Iš tikrųjų jau seniai galvojau apie išėjimą, bet ne todėl, kad darbas nepatiktų. Kaip tik šiuo metu Atviras jaunimo centras ant bangos ir jame jau ketvirtus metus dirbau ne viena. Susibūrė puikus kolektyvas, kurį labiausiai buvo gaila palikti“, – atviravo Judita, prasitarusi, kad jau keletą metų jautėsi išsisėmusi, norėjo save išbandyti kitoje srityje ir vylėsi, kad į jos vietą atėjęs naujas žmogus į jaunimo centrą atneštų daugiau naujų vėjų.

„Mane gąsdino tai, kad jau 10 metų dirbu vienoje įstaigoje. Čia augau, kūriau, realizavau savo idėjas, tobulėjau kaip specialistė ir kaip asmenybė. Tikrai per tiek laiko užsisėdi vienoje vietoje, o norisi siekti kažko naujo, todėl mintyse jaukinausi tą mintį, kad jau laikas išeiti“, – neslėpė J. Ambrasienė.  

„Būkim biedni, bet teisingi – jaunimo darbuotojų atlyginimai nėra žavintys, darbas vakarinis, reikia atiduoti daug savęs“, – vardijo J. Ambrasienė, kurios sūnus taip pat praktiškai užaugo Atvirame jaunimo centre, kur leido vakarus, laukdamas, kol mama baigs darbą, ir klausinėdamas: „Mama, kada tiek ilgai nebedirbsi?“

Pašnekovė prisiminė, kad šis jaunimo darbuotojos darbas, į kurį atėjo vos įsikūrus Atviram jaunimo centrui, buvo pirmasis po jos studijų. Pasak Juditos, labiausiai džiugina, kad per tą laikotarpį tarp jos ir centrą lankiusio jaunimo užsimezgė ryšys. Jaunuoliai užaugo, sukūrė šeimas, susilaukė vaikų, tačiau centro nepamiršo – ne vienas užsukęs į Šakius čia užeina ir ieško Juditos.

Atviro jaunimo centro veikla senosios gimnazijos pastato pusrūsyje, galima sakyti, prasidėjo nuo filmų peržiūrų vakarų, kuriems UAB „Lukšių tekstilė“ ir UAB „Lauksva“ pasiuvo ir padovanojo atsisėsti pagalvėlių. Labai populiarūs buvo ir karaokės vakarai, ir įvairiausių dekoracijų gamybos edukacijos, o toliau viskas keitėsi pagal jaunimo poreikius. J. Ambrasienės teigimu, šiandien, pavyzdžiui, jaunimas labiau nori stovyklų.

„Smagiausia, kad palieku stiprų centrą ir tikrai be manęs čia niekas nesugrius. Išeidama dar labai noriu, kad būtų pakeistos centro patalpos, nes iš šių jau išaugom. Kai norėjom organizuoti tokius protmūšius, kaip „Auksinis protas“ ar „Ko nežino Kazys?“, neradom patalpų, o jaunimo centre nėra tiek vietos. Mes iš jų jau išspaudę, ką galime“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ji prasitarė, kad netrukus ir Kiduliai sulauks permainų – čia duris atvers jau trečia rajone atvira jaunimo erdvė, kurios atsiradimą inicijavo Šakių viešosios bibliotekos Kidulių padalinio darbuotoja Marija Mikutaitė. Kurį laiką vienintelė atvira jaunimo erdvė, kuriai vadovavo Tatjana Vrubliauskienė, veikė tik Gelgaudiškyje, neseniai tokia vieta įsikūrė ir Lukšiuose, kur jaunimo veiklas koordinuoja Antanas Urbonavičius.

„Tad nuo šių metų sausio į Kidulius nevykstame, ten vyksta atviros jaunimo erdvės atidarymo organizaciniai darbai, o mobili komanda, kuri iki šiol važinėjo į Šilgalius, Kudirkos Naumiestį ir Kidulius, vietoj Kidulių pasirinko Sudargą. Kita mobili komanda ir toliau važinės į Sintautus, Žvirgždaičius ir Barzdus“, – džiaugėsi pašnekovė, pridurdama, kad viskas prasidėjo tik nuo pabandymo nuvykti kas antrą savaitę į kurią nors seniūniją.

Judita skaičiavo, kad iš 14 rajono seniūnijų šiandien darbas su jaunimu jau apima devynias, o netrukus persikels ir į 10-ą. Jos teigimu, ypač smagu, kad „pradėta dirbti su tokiomis atokesnėmis seniūnijomis, kaip Sudargas, Slavikai, Kudirkos Naumiestis, kur praktiškai nėra nė normalaus susisiekimo“.