Vėstantys orai socialinės globos įstaigoms reiškia viena – kasdien ilgėjančias eiles bei poreikį, kurio neįmanoma patenkinti. Ši tendencija laikosi ne pirmi metai, ji jau peržengė savivaldybės ribas. Galimybe Šakių rajono įstaigose apgyvendinti savo senolius aktyviai domisi kitos savivaldybės, sulaukiama tiek socialinių darbuotojų, tiek privačių žmonių užklausų. Vis tik senelių namai pirmenybę linkę teikti saviems – pagal nerašytą susitarimą, „svetimi“ senjorai net neįtraukiami į laukiančiųjų eiles.
Daugėja užklausų iš kitur
Rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Daivos Pilypaitytės pateiktais duomenimis, praėjusią savaitę eilėje patekti į Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centrą laukė šeši asmenys. Vos po kelių dienų situacija jau buvo pasikeitusi. Šios didžiausios rajone globos įstaigos, turinčios 87 vietas, vadovas Donatas Jasulaitis informavo, kad laukiančiųjų – jau aštuoni. 
Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centrui vadovaujantis Donatas Jasulaitis kone kasdien sulaukia užklausų iš kitų savivaldybių. Tačiau, ramina jis, laukiančiųjų eilėje pirmi bus vietos gyventojai. „Draugo“ archyvo nuotr.
„Ir čia tik tie, kuriuos įtraukiame. O dar yra kategorija, kurių neįrašome į eilę, – tai kitų savivaldybių gyventojai. Vietų globos namuose labai trūksta visur, ieškoma bet kokios galimybės – nesvarbu kur, kad tik globa. Užklausų iš toliau sulaukiame labai daug“, – sako D. Jasulaitis.
Akivaizdu, kad tendencija išliks ta pati, keisis tik jos pagreitis – laukiančiųjų sąrašas ilgės greičiau nei ankstesniais mėnesiais. Anot D. Jasulaičio, pavasarį, vasarą senoliai nerodo noro keliauti į globos įstaigas, tačiau per pusmetį daugelio jų neįgalumas tik padidėja, jėgos dar labiau išsenka.
„Artėjant žiemos sezonui jie nebegali likti vieni namuose. Seniūnijoms, savivaldybėms tenka galvoti, ką su tais žmonėmis daryti, kad jų gyvybei negrėstų pavojus. Taip, būtent iš šių institucijų sulaukiame daugiausia užklausų. Vaikai, anūkai išvažiavę, palikę savo senolius likimo valiai. Tada tas rūpestis atitenka seniūnijoms, savivaldybėms – valstybė turi juk savo žmonėmis pasirūpinti. Tokia liūdna realybė“, – apgailestauja pašnekovas.
Praėjusių metų rugsėjį jo vadovaujama globos įstaiga taip pat buvo visiškai užpildyta, bet papildomas poreikis taip sparčiai kaip šįmet neaugo. Pernai laukiančiųjų eilę sudarė vos du asmenys.
„Šįmet nutarėme pirmenybę teikti saviems gyventojams. Jaučiame savivaldybės, tiek mero, tiek Socialinės paramos skyriaus darbuotojų, dėmesį ir pagalbą, iš savo pusės norime atsakyti tuo pačiu“, – sako D. Jasulaitis, skaičiuojantis, kad užklausų iš kitų rajonų – tiek institucijų, tiek privačių asmenų – rudenį jau būta per dvi dešimtis.
Jis pasidžiaugė, kad šią savaitę kaip tik pavyko priimti Kudirkos Naumiesčio gyventoją. Vieniša senolė čia atvyko tiesiai iš slaugos skyriaus ligoninėje, namuose nebūtų galėjusi pati savimi pasirūpinti.
Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje vienišų garbaus amžiaus gyventojų, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba, – šiandien per dvi dešimtis. Seniūnas Edvardas Belevičius sako, kad daugelį tenkina priskirta lankomoji priežiūra namuose. Dažnai senoliai pasirūpina dar ir kaimynų ar kita privačia pagalba, kad tik nereikėtų keliauti į valdiškus namus. Vis tik, pripažįsta seniūnas, socialinės pagalbos centre vos atsilaisvinusi vieta (ne paslaptis, mirus gyventojui) jau kitą dieną būna užimta. Galvojant apie ateitį, galbūt net pačią artimiausią, tai signalizuoja apie rimtą problemą.
Laisvų vietų nėra – trūksta trijų dešimčių
Rugsėjo pradžioje savivaldybėje vykusio susitikimo metu apžvelgiant situaciją rajono globos įstaigose, kalbėta ir apie jas pasiekiančias užklausas iš kitų savivaldybių dėl galimybės priimti daugiau žmonių.
Paprašyta patikslinti, dėl kokios socialinės pagalbos į Šakius kreipiasi kitos savivaldybės, Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Pilypaitytė minėjo užklausimus dėl laisvų vietų asmenims su proto, psichikos negalia grupinio gyvenimo namuose ar socialinės globos įstaigose. 
„Devyni mūsų rajono gyventojai yra pateikę prašymus paslaugas gauti kitų savivaldybių globos namuose“, – informuoja Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė, paaiškindama, kad rinkdamiesi įstaigą senoliai pirmiausia galvoja apie savo artimuosius – kad jiems būtų patogu atvykti. „Draugo“ archyvo nuotr.
„Poreikis nuolat auga. Prašymų neturime, bet skambučių sulaukiame gana dažnai, – sakė ji, pabrėždama, kad mūsų gyventojai taip pat dairosi į kitas savivaldybes: – Devyni mūsų rajono gyventojai yra pateikę prašymus paslaugas gauti kitų savivaldybių globos namuose. Paklausti, kodėl renkasi vienus ar kitus globos namus, žmonės dažniausiai mini atstumą – nori, kad būtų patogu artimiesiems atvykti. Kiti akcentuoja įstaigos reputaciją, specialistų patirtį, specializuotas paslaugas, ypač kai kalbama apie slaugą ar demencijos priežiūrą. Taip pat svarbu, ar globos namai yra modernizuoti, pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Mūsų rajono gyventojai, neradę vietos čia, renkasi kitus rajonus, kur galima greičiau patekti ar gauti reikiamą paslaugą.“
Trijose mūsų rajono globos įstaigose šiuo metu užimtos visos vietos. Į Kukarskės globos namų (iš viso 45 vietos) laukiančiųjų eilę praėjusią savaitę buvo užregistruota 15 asmenų, į VšĮ Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centrą (87 vietos) – šeši, galimybės patekti į VšĮ Šakių parapijos globos ir užimtumo centrą (15 vietų) laukia vienas. Kartu su kitų rajonų globos įstaigų eilėse prisiregistravusiais asmenimis iš viso globos paslaugos laukia 31 Šakių rajono gyventojas.
„Poreikis auga, o galimybės jį patenkinti mažėja“, – taip dabartinę situaciją įvertina D. Pilypaitytė.
Kainos kyla kasmet
Renkantis globos namus kaina dažnu atveju nėra pagrindinis rodiklis, nors įstaigų įkainiai skiriasi ir keliais šimtais eurų.
Mėnesinis mokestis senjorui su negalia Kukarskės globos namuose šįmet sudaro 1389 eurus, su sunkia negalia – 1566 eurus; Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centre – atitinkamai 1580 ir 1690 Eur/mėn.; Šakių parapijos globos ir užimtumo centre – 1320 ir 1430 Eur/mėn.
D. Pilypaitytė pateikia ir kitų įstaigų, kurias renkasi mūsų rajono senjorai, įkainius: Ilguvos socialinės globos namuose asmenims su sunkia negalia mėnuo atsieina 1530 eurų, su negalia – 1350 eurų; VšĮ „Akacijų žiedai“ – 1820 ir 1610 eurų; VšĮ Smalininkų senjorų namuose – 1730 ir 1630 eurų; VšĮ „Teleičių globos namai“ – 1813,40 ir 1673,30 Eur.
„Kainos kyla kasmet, nuo kitų metų jos taip pat bus didesnės. Tai pirmiausia lemia didėjanti minimali mėnesinė alga, o paskui ją – ir didėjančios maisto produktų, vaistų kainos bei visos kitos išlaidos“, – aiškina D. Pilypaitytė.
Tai, ką tenka sumokėti globos namuose gyvenančiam senjorui, sudaro 80 procentų jo gaunamos pensijos, likusią dalį dengia valstybė. Be to, jei asmuo turi turto, kuris viršija nustatytą turto vertės normatyvą (skaičiuojamą Socialinės paramos sistemoje pagal gyvenamąją vietą ir turimo turto vidutinę vertę), jis kas mėnesį, pradėjęs gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas, turi mokėti vieną procentą nuo vertės, viršijančios tą normatyvinį turtą.
„Iš Nekilnojamojo turto registro išsitraukiame duomenis ir pagal juos apskaičiuojame. Asmenų, kuriems reikia mokėti tą vieną procentą, tikrai yra, nors ir ne tiek daug. Būna įvairių situacijų, žmonėms kyla klausimų, vis tik tą mokestį dažniausiai sumoka ne pats senjoras, o jo vaikai. Sumos – įvairios, nuo 20 iki 100–300, net 600 eurų per mėnesį“, – atskleidžia Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Vis tik nei didėjantys įkainiai, nei papildomas mokestis problemos neišsprendžia. D. Pilypaitytė, lenkdama pirštus, vardija vis didėjantį globos namų poreikį lemiančius veiksnius.
„Pirmiausia – demografiniai pokyčiai: visuomenė sensta, o vyresnių nei 65-erių metų žmonių dalis rajone kasmet auga. Antra – socialinė realybė: vaikai ir anūkai yra išvykę į užsienį arba gyvena kituose miestuose, todėl negali fiziškai pasirūpinti savo artimaisiais. Trečia – šiandieninės šeimos dažnai gyvena intensyviu ritmu, dirba, augina vaikus, tad galimybių visą parą rūpintis senoliais tiesiog neturi. Prie to prisideda ir sveikatos problemos: vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių serga lėtinėmis, demencinėmis ligomis, kurioms reikalinga profesionali priežiūra, o ne tik šeimos narių rūpestis“, – pašnekovė pabrėžia, kad su šiai iššūkiais susiduria visos šalies savivaldybės.
Ji įsitikinusi, kad neužtenka vien tik didinti globos namuose vietų skaičių. Rajone plėtojama paslaugų įvairovė asmens namuose, daugėja paslaugų teikėjų. Tai leidžia daliai šeimų kuo ilgiau išlaikyti asmenis su negalia namuose, bet kartu gauti ir profesionalią pagalbą. Apie tokį gyvenimo saulėlydį, ko gero, svajoja tiek patys senoliai, tiek juos globojantys artimieji.
„Tokiu būdu asmenys su negalia gali kuo ilgiau likti savo aplinkoje, o globos namai tampa paskutinė, bet reikalinga grandis“, – sako D. Pilypaitytė.
Ramūnas iš Šakių:
