Lietuviai nuo seno rūpinosi savo artimųjų kapais. Keičiantis kapų tvarkymo tradicijoms, dėl patvarumo, estetiškumo ar tiesiog nelikus kam sodinti ar laistyti pasodintas gėles, vis dažniau kapai uždengiami akmens ar granito plokštėmis arba dekoratyvine skalda. Tačiau kur, naujai sutvarkius kapavietę, dedami senieji pašventinti antkapiai ir paminklai?
Kaip skelbiama, Šakių rajono savivaldybės teritorijoje priskaičiuojama 182 kapinės, tiesa, į šį skaičių įeina veikiančios, riboto veikimo bei neveikiančios kapinės. Seniūnai, besirūpinantys ir seniūnijų kapinėmis, geriausiai žino tvarką jose. Tad ir teiraujamės, kur dedami, ar nesimėto patvoriuose seni antkapiai, kaip pavyksta bendradarbiauti su kapų ir kapaviečių tvarkymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, privačiais asmenimis.
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius teigia, kad pastaruoju metu nėra buvę atvejų, kad prie atliekų konteinerių ar kur patvoryje būtų numesti antkapiai.
„Kalbamės su kapus ir kapavietes tvarkančiomis įmonėmis, privačiais asmenimis, kad šie senus antkapius ar paminklus, bordiūrus išsivežtų. Kol kas problemų neturime“, – sako seniūnas.
Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius pripažįsta, kad, deja, tenka iš kapinių paimti prie konteinerių padėtus senus betoninius antkapius.
„Jei sveikas antkapis, parsivežam, kartais dar ir panaudojam kitos kapavietei sutvarkymui, jei koks medis sulaužo antkapį“, – tikino seniūnas.
Gelgaudiškio miesto civilinės kapinės užima beveik tris hektarus ploto. Miesto seniūnas Valdas Dumčius pasakojo, kad pastaruoju metu nemažai žmonių atnaujina kapavietes, tad kapinių teritorijoje randa po keletą paliktų antkapių.
„Žiūrint iš žmogiškos pusės, nesinori šventinto paminklo perdirbti kaip statybinės atliekos“, – svarsto seniūnas.
Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas pastebi, kad kapavietes ar kapus tvarkančios įmonės bei gyventojai išsiveža gal tik pusę, o kita dalis sukrautų antkapių lieka kapinių pakraščiuose. Tad skirtingose seniūnijose skirtinga ir situacija, seniūnai tvarkosi, kaip kuris išmano, tačiau išlaikydami pagarbą, nelopo jais kelių duobių ir panašiai.
Pavyzdžiui, Kudirkos Naumiesčio kapinės užima daugiau kaip penkis hektarus ploto. Miesto seniūnas Edvardas Belevičius sako, kad dar sveiki senieji antkapiai yra surenkami ir šiuo metu laikomi sudėti kapinių pakraštyje. Nuvykus į Kudirkos Naumiesčio kapines pasitinka jau kone dvidešimtmetį čia dirbantis kapinių prižiūrėtojas Gracijus Diržinskas, artėjant Vėlinėms su pagalbininku plušantis kapinėse. G. Diržinskas rodo ir į krūvą sukrautų 17 betoninių antkapių, keletą betoninių bortelių ir sako, kad dažniausiai galimybės išsivežti antkapių neturi kapus tvarkantys pagyvenę žmonės, tai kapų prižiūrėtojas antkapį padeda į kapinių pakraštį, o firmų, tvarkančias kapavietes, senus antkapius nuo tvarkomų kapų jis prašo išsivežti.
„Kartais antkapio paprašo tie patys kapavietes tvarkančių firmų vyrukai. Ir jiems prireikia. Arba koks vienas kitas artimųjų kapavietę tvarkantis žmogus paprašo. Dažniausiai senąjį antkapį, kuris dar visai gerai atrodo, uždedam ant palaidoto senelių globos namų gyventojo kapo“, – pasakoja kapinių prižiūrėtojas.
Sutinkame ir artimųjų kapavietę tvarkančius degutiniškius, teiraujamės, kur, atnaujinę kapavietę, jie dės senąjį betoninį antkapį.
„Išsivešime namo. Kaime gyvename, rasime kur padėti. Aš parsivežiau seną močiutės paminklą, tai sode padėjau, greta akmenį ir gavosi tokia pagarbi vieta“, – pasakojo jie.
Kapų ir kapaviečių tvarkymo paslaugų teikėjų pasirinkimas nemažas. Kalbintas lukšietis Vytautas Bacevičius, šiame versle besisukantis jau dešimtmetį, pasakojo, kad, atnaujindami kapavietę, stengiasi nemažai šventų detalių sudėti atgal į kapavietę: mūkelę, kryžiuką, lentelę su mirusiojo pavarde, net paminklinę nuotrauką. Kalbintas kitos įmonės vadovas taip pat pridūrė, kad jei kapas yra uždengiamas plokšte, tai stengiamasi netgi mažus paminkliukus, kitas šventas kapo detales ir palaidoti jame, o senus paminklus sandėliuoja įmonės teritorijoje, vėliau likviduoja. Kur likviduoja, ir kitos kalbintos kapų priežiūra užsiimančios įmonės ar verslininkai, deja, neatskleidė.
Rajone yra ne viena įmonė ar verslininkas, kurie priima statybines atliekas, jas smulkina ir vėliau panaudoja. Tačiau, laikraščio žiniomis, antkapinių paminklų jie nepriima.
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras informavo, kad antkapiai į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles priimami kaip mišrios statybinės atliekos.
„Antkapius ir paminklus priimame kaip statybines atliekas iš fizinių asmenų. Iki 200 kilogramų – nemokamai, jeigu virš – reikėtų susimokėti, už toną – 310 eurų, – tą patvirtino ir Šakių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles darbuotojas. – Labai retai pasitaiko, kad atvežtų kapinių antkapių, o paminklų – dar rečiau.“ 
Šakių dekanato dekanas kan. Donatas Jasulaitis mano, kad kapaviečių betoniniai antkapiai ar senieji paminklai, kaip statybinė medžiaga, gali būti susmulkinti ir panaudoti kitoms reikmėms. D. Pavalkio nuotr.
Kadangi paminklai dažniausiai būna pašventinti, teiraujamės, kokia šiuo klausimu Šakių dekanato dekano kan. Donato Jasulaičio nuomonė.
„Aš esu tos nuomonės, kad antkapiai, atnaujinus kapavietę, turėtų būti tiesiog susmulkinti ir panaudoti kokiai klombai sukurti, dėl gyvųjų poreikio panaudoti. Aišku, ne į kokius sąšlavynus. Jei ant paminklo yra Viešpaties kančios atvaizdas, kryželis, juos reiktų nuimti. Kaip ir minėjau, tą cementinę kapavietės medžiagą reiktų susmulkinti ir padoriai, gražiai panaudoti. Lai pasitarnauja gyvųjų reikalams. O nelaikyti suvertus kaip šiukšlę. O kad senas antkapis panaudojamas kito žmogaus atminimui – tai, manau, geras būdas“, – mintimis dalijosi D. Jasulaitis.
Ramūnas iš Šakių:
