„Labai sunku nuspręsti, kuris šuo laksto tik nusitraukęs nuo grandinės, o kuris – benamis, - teigė jis. – Neišimtis, kad sugavus ir utilizavus šunį, po kurio laiko gali atsirasti jo šeimininkas, nepatenkintas tuo, kas įvyko.“ Tačiau visi supranta, kad tokios betvarkės būti negali. Šunų apkandžiotų žmonių vis daugėja.
Sutartis su UAB „Nuaras“, atliekančias šunų ir kačių paėmimą, laikiną apgyvendinimą prieglaudoje, vakcinaciją, gydymo paslaugas, užmigdymą bei utilizaciją, labai brangi. Vieno valkataujančio šuns pagavimas, išvežimas ir vakcinacija, o, neatsiradus šeimininkui, ir užmigdymas bei utilizacija kainuoja apie 300 litų. Be to, reikėtų kiekvieną mėnesį ieškoti susitarto šunų skaičiaus. Todėl savivaldybė neįsipareigoja.
K.Kuncaitis siūlė patiems seniūnams ieškoti išeities ir būdų, kaip kovoti su praeiti neduodančiais ir dažnai praeivius apkandžiojančiais šunimis, kaip ieškoti jų savininkų. Galutinė išvada tokia: nei meras, nei administracijos direktorius šunų negaudys – tegul gaudo seniūnai...