Praėjusį savaitgalį „Maisto banko“ akcijoje pirmą kartą dalyvavo vasario viduryje įsikūrusi viešoji įstaiga „Šakių vaišnavų kultūros centras“. Pasak jo steigėjų šakiečių Giedrės Šedbarienės ir Aurelijos Misevičienės, po šios akcijos bus galimybė įgyvendinti dar vieną labdaringą misiją – pamaitinti sunkiau besiverčiančius rajono žmones.

 

 

2011 metų spalio mėnesį rašėme apie Šakiuose įkurtą Zen budizmo centrą, kurį pašventino iš šventyklos Korėjoje atvykęs budistų vienuolis Bo Heang Sunimas, visiems gerai žinomas Kęstučio Marčiulyno vardu. Šių metų vasario mėnesį mūsų krašte įvyko kitas nemažiau svarbus įvykis – įkurtas „Šakių vaišnavų kultūros centras“. Rytų tradicijos pamažu ateina ir į mūsų kraštą. Mums tai naujovė, tačiau tokių centrų apstu visose pasaulio šalyse. Pats žodis vaišnavai žmonėms, nesidomintiems kitomis religijomis ar kultūromis, mažai ką sako. Dažnas iš nežinojimo visas kitas, t.y. nekrikščioniškas, religijas vadina tiesiog sektomis. Toli gražu taip nėra. A.Misevičienės teigimu, jų puoselėjama tradicija yra pati seniausia Žemėje, kaip ir labdaringa veikla – dalintis maistu su benamiais ir skurstančiaisiais. „Čia niekas nepririša: nori – ateik, nepatinka - išeik, - sako ji. – Nėra jokių mokesčių ar įsipareigojimų. Viskas daroma laisva valia.“ Vaišnavų judėjimas Lietuvą pasiekė dar Sovietinės okupacijos metais, maždaug iki 1980 – ųjų, tačiau į viešumą išėjo tik prasidėjus Sąjūdžiui.

Pasak A.Misevičienės, vaišnavai griežtai laikosi principų, kurie krikščionybėje atitinka dešimt Dievo įsakymų. Čia vis dar gyva mokytojų ir mokinių seka. „Be Dievo valios šiame pasaulyje net plaukas nuo žmogaus galvos nenukrenta, - tvirtino ji. - Todėl jausdami jo palaikymą ir pradėjome savo veiklą -  rengdami seminarus ir paskaitas įvairiomis dvasinėmis ir psichologinėmis temomis, mokydami pasigaminti vegetariškų valgių, vesdami užsiėmimus vaikams.“ Pagrindinė vaišnavų misija – mylėti Dievą ir žmones, pasidalyti su jais tuo, ką turi - tiek žiniomis, tiek maistu. Viskas čia paremta tarnyste kitiems ir dorybingų savybių puoselėjimu. Krikščioniškoje tradicijoje taip pat turime po septynis gerus darbus tiek kūnui, tiek sielai ir žinome, kad išalkusį reikia pavalgydinti, o ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, o keleivį priglausti, nemokantį pamokyti, o nuliūdusį paguosti... Visos tiesos – tos pačios. Krikščioniškasis tikėjimas taip pat moko mylėti ir Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu, ir kiekvieną žmogų kaip save patį.

 

VšĮ „Šakių vaišnavų kultūros centro“ direktorė ir kavinės „Puris“ savininkė G.Šedbarienė sako, kad su organizacijos veikla susipažinusi rajono valdžia jų ketinimus sutiko teigiamai. „Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė pati paskatino imtis sunkiau besiverčiančių žmonių maitinimo, juo labiau, kad Šakiuose iki šiol labdaringos valgyklos nebuvo, - tvirtino ji. – Todėl dalyvavimas „Maisto banko“ akcijoje – savotiškas mūsų startas šia linkme. Tikimės ir geros valios žmonių palaikymo: džiaugsimės, jei atsiras ūkininkų, galinčių aprūpinti daržovėmis, o bet kokia savanoriška veikla centre – visuomet laukiama.“ Centro įkūrėjos laukia Socialinės paramos skyriaus informacijos apie socialiai remtinus asmenis, sunkiai besiverčiančias šeimas. Kol kas karšto maisto daviniai bus ruošiami tik išsinešimui. G.Šedbarienė tvirtino, kad iš pradžių kavinė „Puris“ galės pamaitinti maždaug 20 žmonių, o ateityje galbūt ir dar daugiau. Kai bus patalpos, kuriose įsikurs labdaringa valgykla, čia atėję sunkiau besiverčiantys žmonės galės ne tik pavalgyti, bet ir pabendrauti, rasti jiems mielos veiklos, galbūt netgi savanoriškai prisidėti prie maisto ruošimo.

G.Šedbarienė perspėjo, kad labdaringas žmonių maitinimas remsis vaišnaviškomis tradicijomis, todėl ir maistas bus tik vegetariškas – be mėsos, žuvies ir kiaušinių. Tokį dabar mūsų rajono žmonėms siūlo kavinė „Puris“, įsikūrusi po Rotuše. Nors sakoma, kad vegetariškas maistas negali aprūpinti organizmo reikalingomis medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, tačiau abi „Šakių vaišnavų kultūros centro“ įkūrėjos tvirtina, jog tai netiesa. Žmonės, daug metų propaguojantys tokį gyvenimo būdą, yra ne tik sveikesni, bet ir ilgaamžiškesni, o dėl nedidelio cholesterolio kiekio ir mažesnio kraujo spaudimo rečiau serga hipertenzija, cukriniu diabetu, osteoporoze, širdies ir kitomis ligomis.