Giedrė PLEČKAITYTĖ
Pasibaigus ramiam, ganėtinai šiltam rudeniui ir prasidėjus darganotai žiemai padidėja rizika susirgti peršalimo ir nekitomis ligomis. Šiandien dažnas mūsų renkasi natūralius produktus, galinčius padėti įveikti pirminius sveikatos sutrikimus. Tad šįkart su ilgamečiu bitininku Jonu Danyla kalbame apie visiems gerai žinomą medų bei jo išsirinkimą.
Nuotr. Šakietis bitininkas J. Danyla ragina žmones atidžiau žiūrėti, kokį medų perka.
Medus – ir maistas, ir vaistas
Pasibaigus ramiam, ganėtinai šiltam rudeniui ir prasidėjus darganotai žiemai padidėja rizika susirgti peršalimo ir nekitomis ligomis. Šiandien dažnas mūsų renkasi natūralius produktus, galinčius padėti įveikti pirminius sveikatos sutrikimus. Tad šįkart su ilgamečiu bitininku Jonu Danyla kalbame apie visiems gerai žinomą medų bei jo išsirinkimą.
Nuotr. Šakietis bitininkas J. Danyla ragina žmones atidžiau žiūrėti, kokį medų perka.
Medus – ir maistas, ir vaistas
Pokalbį apie lietuviško medaus kokybę inicijavęs ilgametis bitininkystės žinovas šakietis J. Danyla tvirtina, kad medus jau nuo seniausių laikų buvo vartojamas ne tik maistui, bet ir medicinoje. Senovės lietuvių mitologijoje bitės buvo vadinamos šventais Dievo vabalėliais, o jų naikinimas buvo laikoma nuodėme ir už tai buvo baudžiama. Menama, jog senovėje ypač buvo vertinamas medus ir vaškas. Šiandieniniame pasaulyje egzistuoja daug platesnis požiūris į darbščiųjų bitelių suneštą produkciją. Populiarūs įvairūs bičių produktai: medus, vaškas, pikis, bičių pienelis, bičių nuodai, žiedadulkės, bičių duona, iš kurių gaminami vaistiniai preparatai. „Bitės – entomofilinių žemės ūkio augalų žiedų apdulkintojos. Be bičių neapsieina ir mokslas, jos – gamtos užterštumo indikatoriai“, - atkreipia dėmesį jau 40 metų bitininkyste užsiimantis J. Danyla.
Medaus rūšių savybės
Pasak šakiečio bitininko, kai kurie stebėtojai sako, kad Lietuvoje labiausiai vertinamas pavasarinis sodų ir kiaulpienių bei pienių medus. Liepų medaus bitės prineša ne kiekvienais metais, tai priklauso nuo gamtinių sąlygų. „Šiais metais liepos gausiai žydėjo. Dvi dienas bitės nešė liepų nektarą, o paskui prasidėjo lietingos dienos ir medunešis nutrūko“,- mena bitininkas J. Danyla.
Medų vertinantys žmonės nori nusipirkti tik gero ir kokybiško medaus. „Žmonės labai nenoriai perka šviesų ir net labai baltą medų, galvodami, kad tai su cukraus sirupu sumaišytas medus“,- pastebi J. Danyla.
Ilgametę patirtį bitininkystėje turintis bitininkas ragina atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo kai kurių rūšių medus. Pasak jo, rapsų medus – baltas arba šviesiai gelsvas. Šis medus turi silpną, malonų kvapą ir yra truputį kartoko skonio. Rapsų medų tinka vartoti esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, kepenų ligoms gydyti. Iš aviečių žiedų suneštas medus yra šviesios spalvos ir malonaus kvapo. Toks medus vartojamas susirgus peršalimo ligomis. Kaip teigė J. Danyla, dobilų medus turi gelsvą ir netgi beveik baltą atspalvį, yra švelnaus skonio. Šis švelnų skonį turintis medus vartojamas sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui didinti ir kepenų ligoms gydyti. „Liepų medus yra skaidrus arba gelsvai žalsvas, gana tirštas, turi liepų žiedų kvapą. Susikristalizavęs jis pasidaro kietas, gelsvos spalvos, jaučiasi liepžiedžių skonis“,- sakė bitininkas.
Cukrų keisk medumi
Vis daugiau žmonių įsitikina, kad cukrus yra klastingas. „Ankstesniais laikais, kai cukraus buvo mažiau ir jis buvo gana brangus, žmonės jį labai vertino. Dabar cukraus suvartojama labai daug ir jo poveikis žmogaus organizmui tampa netgi žalingas. Per didelis cukraus kiekis silpnina imunitetą, didina cukraligės pavojų ir skatina daugelio ligų vystymąsi. Dėl šių priežasčių cukrus pradėtas vadinti baltąja mirtimi“,- kalbėjo J. Danyla.
Žmonės, žinodami medaus gydomąsias ir maistines savybes, nori įsigyti gero, nefalsifikuoto medaus. J. Danyla teigė, jog geras medus kristalizuojasi, sudarydamas vienalytę masę. „Lipčiaus medus ilgiau nesikristalizuoja, bet jo kokybė yra gera. Nors jau daugiau kaip prieš tris mėnesius baigėsi medkopis, tačiau „Zanavykų turguje“ pardavinėjamas „šviežias“ labai skaidrus, į dirbtinį medų panašus medus“,- pastebi bitininkas. Jo teigimu, toks medus yra smarkiai atkaitintas, o gal ir su cukraus sirupu sumaišytas. „Toks „šviežias“ medus gydomųjų savybių tikrai neturi. Žmogus, pirkdamas medų, turėtų rimčiau rinktis šį produktą ir žiūrėti, iš ko perka“,- pabrėžė bitininkas J. Danyla. Beje, skystas medus paprastai būna vasarą. Jeigu šaltuoju metų laiku perkate skystą medų, tai jis tikrai bus pašildytas. Paprastai medų pašildžius jis praranda savo pagrindines naudingąsias savybes. Tuo tarpu natūraliai susicukravusiame meduje visos naudingosios savybės išlieka. Šiuo metu natūralus medus, suneštas iš Lietuvoje augančių augalų, gali būti parduodamas tik susicukravęs, nes šis procesas šviežiai išsuktame meduje įvyksta maždaug per nepilną mėnesį.