Pirmadienį Šakiuose viešėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ją ypač domino, kaip mokykloms sekasi dirbti akistatoje su pandemija, kaip yra su mokinių testavimu dėl Covid-19, aptarti ir kiti švietimo įstaigų vadovų kelti klausimai. Ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė daugiausiai kalbėjo apie Tūkstantmečio mokyklų programą ir teigė, kad prasmės investuoti į mažas mokyklas nėra, užtat ragino būti kūrybiškiems ir į projektą žiūrėti kaip į naujas galimybes būti šiuolaikiškiems.

Ministrė bei jos patarėja su Šakių rajono švietimo įstaigų vadovais bei švietimo bendruomenės atstovais susitiko „Žiburio“ gimnazijoje. Pirmiausiai kalbėta apie Tūkstantmečio mokyklas. Kaip žinia, iki 2025 m. Tūkstantmečio mokyklomis turėtų tapti ne mažiau kaip 150 bendrojo lavinimo įstaigų, ne mažiau kaip 80-yje procentų Lietuvos savivaldybių. Pretenduoti tapti Tūkstantmečio mokykla galės jau dabar veikiančios pradinės mokyklos, progimnazijos, pagrindinės mokyklos bei gimnazijos, kuriose ne mažiau kaip 200 mokinių. Tiesa, ministrės patarėja A. Andriuškevičienė ragino nenusiminti ir mažesnį mokinių skaičių turinčioms įstaigoms, mat ypač skatinamas net tarpsavivaldybinis bendradarbiavimas, mokyklų jungimas, stambinimas. Kaip gerasis pavyzdys mūsų savivaldybėje paminėtas užmojis į vieną juridinį vienetą jungti tris daugiafunkcius centrus (Plokščius, Kriūkus, Lekėčius).

„Turime suprasti ir turime susitarti, kad investicijos turi būti prasmingos. Deja, negalime ignoruoti demografinės padėties, bet į mažas, nykstančias mokyklas nėra prasmės investuoti“, – sakė ministrės patarėja ir atkreipė dėmesį, kad paraiškas tapti Tūkstantmečio mokyklomis teiks ne pačios mokyklos, o savivaldybės.

Viešnia minėjo, kad mokyklų turi mažėti, bet jos turės stiprėti.

Tūkstantmečio mokyklų programai įgyvendinti numatyta 210 mln. eurų.

„Taip, atrodo daug, bet nėra užtektinai kiekvienai mokyklai“, – numatomas europines investicijas vertino A. Andriuškevičienė ir vardijo, kad lėšos galės būti skiriamos infrastruktūros gerinimui, t.y. laboratorijoms, sporto aikštynams, poilsio erdvėms ir pan., taip pat planuojama didelį dėmesį skirti kompetencijoms kelti, tai yra stiprinti STEAM ugdymą, prisitaikyti specialiųjų poreikių turinčių vaikų integruotam ugdymui ir pan.

Visos mokyklos, sakė A. Andriuškevičienė, turi būti atviros įvairias negalias turintiems mokiniams ir atitikti įvairių poreikių turinčių vaikų interesus.

Tačiau Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė įvardijo ir specialistų trūkumo problemą.

„Jaučiame didelį stygių specialistų šitam įtraukiajam ugdymui“, – sakė direktorė ir teiravosi, o kokia gi ministerijos pozicija šiuo klausimu.

Ministrė J. Šiugždinienė sutiko, kad problemų išties yra ir ne tik su pedagogais, bet ypač jaučiamas pagalbos specialistų trūkumas. Visgi ji mini, kad planas yra, svarstoma net apie tarptautinius mokymus, kad būtų užtikrinta, jog „visi mokytojai būtų pasirengę dirbti su įvairių poreikių turinčiais vaikais“.

Tačiau apskritai susitikimo metu ministrė daugiau kalbėjo ne apie Tūkstantmečio mokyklas ar kitas numatomas programas, bet ją labai domino, kaip įstaigoms sekasi dirbti pandemijos sąlygomis, kaip sekasi priešakinėse linijose esantiems mokytojams.

Tiek vicemeras Darius Jakavičius, tiek Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas atviri ir sako: „Testuojant vaikus tikėjomės didesnio visuomenės sveikatos biuro vaidmens.“ Be to, jie tikina, jog kartais bereikalingų konfliktinių situacijų kyla dėl to, kad mokytojų prašoma atlikti tai, ko nėra pareigybiniuose aprašuose. Tačiau ministrė atkerta, kad ministras neatvyks į kiekvieną mokyklą ir neišspręs čia kylančių problemų. Visiems tenka dirbti pandemijos sąlygomis ir ne tik mokyklose reikia atlikti papildomų, pareigybiniuose aprašuose nesančių darbų.

„Jūs vietoje geriau matot“, – sako J. Šiugždinienė ir pabrėžia, kad kas jau kas, bet visuomenės sveikatos specialistai turėtų aktyviau dalyvauti bei padėti mokykloms mokinių testavime.

Ji taip pat ragino vadovus teisingai komunikuoti su tėvais šiuo klausimu, nes keliant dideles bangas, užsivedant su apklausomis (ministrė rekomenduoja tiesiog visiems išdalinti sutikimo formas) sutinkančių testuotis skaičiaus padidinti nepavyks, o testavimas yra vienas iš kelių, kad mokiniai ilgiau liktų kontaktiniame mokymesi.  

„Žiūrėkite, kaip formuluojamas klausimas“, – patarė ji.

D. Jakavičius pasigedo aiškaus algoritmo ir išaiškinimo, tai kaip gi reikia elgtis, jeigu klasėje vienam iš vaikų nustatomas Covid-19.

„Trūksta informacijos. Tai visa klasė turi izoliuotis ar tik artimiausią kontaktą turėję?“ – teiravosi vicemeras pridurdamas, kad yra žinoma ir tokių, ir tokių atvejų. Jis taip pat kėlė klausimą, o kaip po izoliacijos turi būti užtikrinamas grįžimas, kaip elgtis su nesutinkančiais testuotis ir pan.

Ministrė lakoniška, pasisako už kontaktinį ugdymą. Pasak jos, viskas aiškiai sudėliota, nors informacijos sklaidos, sutiko ji, galbūt ir trūksta. Todėl jeigu vadovams kyla klausimų, ji ragino skambinti ir atsakymų ieškoti ministerijoje, kalbėtis, netransliuoti nežinojimo viešojoje erdvėje. Ji linkėjo, kad būtent švietimo bendruomenė šiuo įsiaudrinusiu ir pilnu susipriešinimo laikotarpiu rodytų pavyzdį, išliktų sąmoninga ir vieninga.

Susitikimo metu kalbėta ir apie jungtines klases (ministerija pasisako prieš jas), keltas mokyklinių autobusiukų kokybės klausimas (jie neatitinka moksleivių poreikių, greitai genda ir pan.). Ministrė į išsakytas pastabas žadėjo atsižvelgti ir nekart kartojo –  „atkreipsiu dėmesį“, „pasižymėsiu“, „atsižvelgsiu“, „taip neturėtų būti“, „turėsiu omeny“.