Balandžio 13 d. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos organizuotoje nuotolinėje konferencijoje savo gerąja patirtimi dalinosi projektą „Kokybės krepšelis“ vykdančios rajono mokyklos. ES struktūrinių fondų ir Šakių rajono savivaldybės lėšomis finansuojamo projekto, kurio tikslas – pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, pirmojo etapo dalyvėmis 2018 m. tapo net septynios silpną geros mokyklos požymių raišką turinčios rajono švietimo įstaigos.

Kartu pasidžiaugti ryškėjančiais projekto rezultatais konferencijon susirinko ir rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai bei į antrąjį projekto etapą patekusios Šakių „Varpo“ mokyklos atstovai, kuriems didieji darbai – dar prieš akis.

Konferenciją atidariusi Griškabūdžio gimnazija vykdydama projektą įsigijo penkis interaktyviuosius ekranus – keturi iš jų nukeliavo į mokomųjų dalykų kabinetus, vienas buvo skirtas pradinukų klasei. Pasak gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Jolitos Leščinskaitės, nors „Kokybės krepšelio“ projektas skirtas 5–8 kl. moksleivių pasiekimams gerinti, bet griškabūdiečiai į savo veiklos planą įtraukė ir pradinukus, manydami, jog žemesnėse klasėse įgyti pasiekimai neabejotinai turės reikšmės vaikams mokantis toliau. Su interaktyviuoju ekranu dirbanti pradinių klasių mokytoja Lina Sinkevičienė teigė, jog  mokomosios skaitmeninės interaktyvios priemonės yra naudojamos daugiau nei pusėje lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos ir muzikos pamokų.

Sintautų pagrindinė mokykla didelę gautų lėšų dalį investavo į 3D klasę. Anot direktoriaus pavaduotojos Irenos Strokienės, nors klasė jau įrengta, tačiau dėl tam tikrų kliūčių vis dar neaktyvuota – mokiniai ją išbandyti galės tik po atostogų. „Kokybės krepšelio“ projekte sintautiečiai taip pat numatė po dvylika edukacinių, aktyvinančių programų kiekvienam mokiniui – moksleiviai mokėsi lankydamiesi muziejuose, dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose. Šios veiklos itin pasitarnavo keliant vaikų motyvaciją, kuri, I. Strokienės teigimu, drastiškai sumažėjo nuotolinio mokymosi laikotarpiu.

Kidulių pagrindinė mokykla moksleivių rezultatus nutarė gerinti vykdydama praktines-projektines ir patyrimines veiklas. Pasak direktoriaus pavaduotojos Gražinos Bartkuvienės, veiklas buvo stengiamasi pritaikyti visų ugdymo koncentrų mokiniams.
„1–4 kl. mokiniams organizavome pailgintos dienos grupę, 5–8 kl. moksleiviams sudarėme sąlygas rinktis praktines-projektines veiklas pagal mokinių poreikius ir gebėjimus, pasiūlėme lietuvių kalbos, tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų ir meninių krypčių praktines veiklas. 9–10 kl. mokiniams sukūrėme produktyviojo ugdymo programą – su vietos įstaigomis, verslininkais pasirašėme sutartis ir sudarėme sąlygas mokiniams turint mentorius atlikti kai kurias praktines veiklas ir dalį veiklų integravome į mokomuosius dalykus. Sukūrėme vieną neformaliojo ugdymo programą – keramikos studiją“, – pasakojo G. Bartkuvienė.

Gelgaudiškio pagrindinė mokykla nusprendė daug dėmesio skirti mokytojų kompetencijų ir pamokų kokybės gerinimui – tam buvo pasitelkta kolegialaus grįžtamojo ryšio praktika, kurios metu mokytojai stebi vienas kito pamokas, dalinasi įžvalgomis, idėjomis, suteikia informacijos apie darbą pamokų metu. Sėkmingai pasirengti šiai praktikai mokytojams padėjo 40 valandų kursai.  

Siekdama didesnės mokinių asmeninės pažangos ir geresnių mokymosi rezultatų Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos bendruomenė projekto lėšas skyrė edukacinių erdvių įkūrimui ir  informacinių technologijų naudojimo tobulinimui. Gimnazijos pradinukai jau penkerius metus turi galimybę susipažinti su informacinėmis technologijomis neformaliose veiklose, o nuo šių mokslo metų trečiokai tai daro ir tikroje informatikos pamokoje. Mokymosi džiaugsmą ir mažieji, ir vyresnieji moksleiviai patiria eksperimentuodami naujai įrengtoje gamtos mokslų laboratorijoje, be to, mokiniai įsitraukia į STEAM tiriamąsias veiklas. Visos edukacinės erdvės yra išdėstytos interaktyviame mokyklos plakate, kuris vėliau bus ir gimnazijos internetinėje svetainėje.

Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras projekto lėšomis įkūrė išmaniąją klasę, atnaujino informacinių technologijų kabinetą bei mokyklos skaityklą. Pristatymo metu lekėtiškiai akcentavo  didelę projekto reikšmę bendruomenės susitelkimui, mat daug dėmesio buvo skirta netradicinių integruotų projektinių veiklų organizavimui, įtraukiant visų mokomųjų dalykų mokytojus. Nuo projekto vykdymo pradžios 5–10  kl. buvo suorganizuotos keturios nuotolinio mokymosi dienos „Virtuali mokykla“, kurių metu mokiniai galėjo pasirinkti įvairias mokomųjų dalykų netradicines užduotis, virtualiai konsultuotis su dalykų mokytojais apie jų atlikimo ir pristatymo būdus, susieti savo mokymąsi su asmeniniais interesais,  gyvenamąja aplinka, atliekant užduotis bendradarbiauti su šeimos nariais.  

Na, o konferencijos šeimininkai Lukšių Vinco Grybo gimnazijos atstovai kolegoms papasakojo apie mokykloje įrengtą kalbų mokymosi laboratoriją. Kalbų laboratorijoje lukšiečiai įkūrė 21 darbo vietą mokiniams ir mokytojui, kiekvieną darbo vietą aprūpino kompiuteriu, ausinėmis, mikrofonu,  „SmartClass+“ ir  „Robotel“ programinėmis įrangomis. Anglų kalbos mokytoja Irma Martinaitienė įžvelgė daugybę skaitmenizuotos klasės privalumų – pasak jos, kalbų laboratorija suteikia galimybę mokytojui vienu metu dirbti su visa klase, o mokiniams tai didžiulis motyvacinis postūmis, nes užduotis jie gali atlikti netradiciškai.

„Kalbų laboratorijoje mokiniai sudaro poras ir naudodamiesi ausinėmis, mikrofonu ir internetu gali kalbėti visi vienu metu. Mokinys gali įsirašyti savo kalbą ir ją perklausyti, taip pat ir mokytojas gali pokalbius įrašyti, todėl perklausęs gali duoti patarimų ir pastabų. Yra paskaičiuota, kad paprastos pamokos metu mokiniai turi galimybę kalbėti tik 1–2 minutes, o naudojant šią programinę įrangą laikas gerokai išauga. <...> Naudodamiesi internetiniais įrankiais mokiniai kuria kelionių maršrutus, elektronines knygas. Kalbų mokymosi laboratorija suteikia mokytojui naujas galimybes susieti technologijas ir edukacinį mokymosi turinį į visumą, daro ugdymosi procesą įdomesnį, patrauklesnį, vaizdingesnį ir įvairiapusiškesnį“, – įžvalgomis dalijosi I. Martinaitienė.

Komentuodami vieni kitų pristatymus, mokyklų atstovai džiaugėsi puikiomis kolegų idėjomis ir rezultatais. Sėkmingai projektą vykdančias mokyklas sveikino ir Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius. Pasak jo, nors prieš keletą metų renkantis į pirmuosius pasitarimus visų akys buvo kupinos nerimo, tačiau dabar matomas labai gražus rezultatas, įdirbis, kuriuo švietimiečiai dalinsis ir džiaugsis dar daugelį metų.

Agnė Kereišiūtė