Paskutinių egzaminų rezultatų paskelbimą apkartino jau seniai galvos skausmu tiek mokytojams, tiek abiturientams tapęs matematikos egzaminas. Šalyje šio egzamino neišlaikė 35 procentai abiturientų, o Šakių rajone buvo gerokai viršytas Lietuvos vidurkis – čia egzamino neįveikė 50,67 proc. jį laikiusių.

Matematikos egzamino įvertinimai turėjo paaiškėti dar praėjusią savaitę, tačiau dėl šokiruojančių rezultatų švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė jų paskelbimą atidėjo ir suformavo specialią komisiją, kuri vertino egzamino rezultatus, užduočių ir programos atitiktį. Visgi, komisijai pateikus išvadas, keitėsi tik į aukščiausius balus pretenduojančių mokinių skaičius, o neišlaikiusiųjų kiekis liko toks pat, mat komisija priekaištų turėjo tik dviem, patiems sudėtingiausiems uždaviniams.

Maksimalaus matematikos egzamino įvertinimo – šimtuko šiais metais Šakių rajone negavo nė vienas abiturientas, tik vienas moksleivis buvo įvertintas daugiau nei 86 balas – tai  Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientas Vilius Frančiakas. Vaikinas neslepia, jog egzaminas ir jam pasirodė sunkus: „Visada matematikos egzaminai būna sunkūs, tik šįkart gal daugiau tokių neįprastų užduočių buvo, lengvesnės užduotys buvo painesnės nei įprastai.“

Jam antrina ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos matematikos mokytoja Remigija Kučiauskienė teigdama, kad šis egzaminas nebuvo lengvas.

„Šių metų užduotis tikrai sunkesnė negu pernai ir truputį didesnė savo apimtimi – tą netiesiogiai pripažino ir sudaryta darbo grupė koreguodama taškus“, – pastebi R. Kučiauskienė.

V. Frančiakas tikina, kad nors egzaminas ir buvo sunkus, išlaikyti jį įmanoma.

„Manau, kad egzaminas nebuvo sunkus išlaikymo klausimu, sunku buvo gauti aukštą balą“, – pastebi abiturientas. Reaguodamas į tokį didelį neišlaikiusių procentą Vilius sako, kad tai ne tik mokinių problema. Pats vaikinas sako tikėjęsis aukštesnio balo, nes egzaminui ruošėsi nemažai, o ir apskritai visuomet gerai sekėsi matematika. Jis išskiria tai, kad egzamino metu pritrūko laiko ir vis dar jaučiamos karantino spragos.

„Pats per karantiną šiek tiek mažiau mokiausi, nes man užtekdavo tik peržiūrėti dalykus“, – prisimena V. Frančiakas.

Matematikos mokytoja R. Kučiauskienė taip pat priduria apie karantino pasekmes: „Kad karantinas padarė savo juodą darbą – tai faktas, jo pasekmes jausime dar ilgai.“

O štai Šakių rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas teigia, jog būtų pats laikas imtis rimtesnių pokyčių.

„Kai kažkas atsitinka, visi ieško kaltų. Užsienyje galvojama visai kitaip – ką reikia daryti, kad taip daugiau neatsitiktų. Tas požiūris iš karto viską ir pasako“, – kalba D. Aštrauskas.

Apie galimus pokyčius jau prabilo ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje J. Šiugždinienė teigė, jog svarstoma galimybė įvesti tarpinius atsiskaitymus, vykdyti atskirus matematikos egzaminus bendrajam ir išplėstiniam kursui.

Visgi, ar tokie pokyčiai išspręs jau krizine tampančią situaciją – neaišku. Dauguma abiturientų matematikos egzaminą renkasi laikyti tik dėl to, kad šis yra privalomas norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose (išskyrus menų studijas).

„Ministrė sako, kad reikia grąžinti mokyklinį egzaminą, tačiau kai mokyklinis matematikos egzaminas buvo panaikintas 2013 m., tai ir buvo tokia mintis ir idėja, kad nedaryti dviejų atskirų, o daryti vieną bendrą egzaminą, iš mokyklinio egzamino tam tikras užduotis įdedant į valstybinį, kad silpniau besimokantys mokiniai turėtų šansą surinkti bent minimalų reikiamą taškų skaičių ir galėtų egzaminą išlaikyti. Mokyklinis egzaminas negarantuoja kelialapio į aukštąją mokyklą, išlaikius mokyklinį egzaminą žygiuoji į profesinę mokyklą, bet tikrai ne į universitetą. Ką jo grąžinimas  pakeis?“ –  stebisi D. Aštrauskas.

Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo, problemą reikėtų pastebėti gerokai anksčiau, dar dešimtoje klasėje, kuomet mokiniai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, mat ir čia demonstruojamos matematikos žinios nedžiugina.

„Yra labai didelis skirtumas tarp žodžių „aš noriu“ ir „aš galiu“. Pas mus dabar dominuoja „aš noriu“ – dalis mokinių ateina į  matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą dešimtoje klasėje ir nesvarbu, kokį įvertinimą gautų, jiems įteikiamas pažymėjimas vien už tai, kad atėjo, dalyvavo ir tuomet jie gali žygiuoti į vienuoliktą klasę – juos veda tik noras, į galimybes neatsižvelgiama. Pavyzdžiui, Vokietijoje akcentuojama „aš galiu“ – jei nesurenki tam tikro balų skaičiaus, į kitą klasę nepatenki, tiesiog negali. Pas juos iki dešimtos  klasės vaikai  turi laiko įrodyti, kad nori – tegul mokosi ir parodo savo rezultatą. Žinoma, egzaminuoti reikia iš to, ką vaikas mokosi, o ne pridėti užduočių iš olimpiadų“, – pastebi D. Aštrauskas.

Rajono abiturientai, kaip ir kiekvienais metais, džiaugiasi anglų kalbos pasiekimais. Maksimaliu valstybinio brandos egzamino balu buvo įvertinti trys rajono moksleiviai. Taip pat buvo paskelbti chemijos, fizikos, informacinių technologijų bei istorijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Chemijos egzaminą išlaikė visi kandidatai, „Žiburio“ gimnazijos mokinys gavo daugiau nei 86 balus, o fizikos egzamino neišlaikė du rajono abiturientai. Istorijos egzamino taip pat neišlaikė du kandidatai, niekas nesurinko 86 balų ir daugiau.