Viliasi, jog žalia šviesa bus įžiebta antruoju bandymu

Norą dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje iš viso išreiškė 56  savivaldybės – programos priežiūros komiteto teikimu 23 savivaldybės jau dabar pasiruošusios tobulinti bei pabaigti savo pateiktus pažangos planų projektus ir juos realizuoti prasidėjus mokslo metams. Likusios 33 savivaldybės, tarp jų iš Šakių rajono, pateiktą pažangos plano projektą yra kviečiamos tobulinti nuo spalio mėnesio.

Dar kovo pabaigoje vykusios spaudos konferencijos metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad pirmuoju srautu pažangos planus realizuos tos savivaldybės, kurios gaus geriausius pasiruošimo įvertinimus.
 
„Ši programa nėra konkursinė, visos savivaldybės dalyvauja, bet yra aišku, kad mes turime ribotus resursus. Programa yra nauja, sudėtinga, mielu noru praleistume visas savivaldybes iš karto į programą, bet neturime tokių resursų. Jas bandysime paskirstyti dviem etapais – pradėsime nuo tų, kurios stipriau pasiruošusios, ir šiek tiek vėliau tęsime su kitomis. Tai galvosūkis, nes tikrai nesitikėjome tokio anšlago būtent į pirmąjį srautą norinčių patekti savivaldybių“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Vertinant savivaldybių pateiktus švietimo pažangos planų projektus buvo atsižvelgiama, ar mokyklų tobulinimo idėjos pagrįstos dokumentais, ar jas įgyvendinant bus prisidedama prie Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimo, koks bus pačių savivaldybių įsitraukimas ir t.t. Žalios šviesos negavusioms savivaldybėms kvietimai į antrąjį srautą turėjo būti skelbiami tik 2023 m. sausio mėnesį, tačiau ministerija datą nusprendė paankstinti, tad jie bus paskelbti šių metų spalį.

Situaciją antradienį trumpai aptarė į posėdį susirinkęs savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas – konkrečių veiksmų tobulinant planą ketinama imtis rugpjūtį. Siekiant nelikti ant ledo svarstoma į pagalbą pasitelkti ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos konsultantus.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.