Mokyklos duris atvers pirmoji skatinamąją priemonę gavusi specialistė

varpo mokykla1
Agnė KEREIŠIŪTĖ

„Sakydavau, kad gyvenime nedirbsiu mokykloje, bet – niekada nesakyk niekada“, – juokiasi pašnekovė Eglė Rutkauskaitė, jau rugsėjį po skaičių ir formulių džiungles pradėsianti vedžioti Šakių „Varpo“ mokyklos moksleivius. Nors nuo akimirkos, kai Eglei buvo įteiktas matematikos ir informatikos pedagogės diplomas prabėgo bemaž penkiolika metų, tačiau likimas viską sudėliojo taip, jog tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete įgytas žinias ji realizuos tik dabar,  kuomet jauni mokytojai tampa tikru deficitu.

Mokytojo darbo užkulisiai E. Rutkauskaitei pažįstami nuo pat mažų dienų – ilgus metus Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje mokytojavo pašnekovės mama, kuri dėstė matematiką, tad galbūt genai lėmė tai, jog ir dukrai skaičių pasaulis visuomet buvo mielas ir savas.

 „Matematika man visuomet sekėsi puikiai – galvos skausmu buvo kalbos, o skaičiai niekada nekėlė problemų. Tiesą pasakius, niekuomet neprašydavau mamos pagalbos, viskas ėjo savaime“, – tikina moteris, pridurdama, jog buvo „užkietėjusi tiksliukė“, tačiau mąstydama apie studijų pasirinkimą dvejojo iki paskutinės minutės, mat ją domino ir kitos disciplinos.

Ketverius metus, praleistus kremtant matematikos ir informatikos pedagogikos mokslus, Eglė mena su šypsena. Anot jos, nors studijos buvo nelengvos, reikalavo daug jėgų, tačiau viską atpirko nuostabi sostinės atmosfera. Tiesa, būtent studijų metais susiklostė šioks toks paradoksas – būsima mokytoja sudvejojo, ar pasirinkta kryptis išties tinkama.

„Mokyklos laikais labai norėjau būti mokytoja, bet studijuodama šiek tiek kitomis akimis pradėjau žiūrėti – pamačiau, kaip dirba mama, koks šis darbas sunkus“, – pripažįsta pašnekovė.

Po studijų baigimo Eglės laukė vingiuotas kelias, nuvedęs net iki Airijos, kur, kaip teigia ji, teko paragauti karčios emigrantų duonos. Vis tik šis kelias galiausiai grąžino į gimtąjį kraštą – čia Eglė beveik dešimtmetį dirbo buhaltere, tačiau į pasaulį pasibeldus atžaloms moteris nutarė, kad išaušo metas pokyčiams.

„Susilaukiau dviejų vaikelių, kadangi jie mažiukai, norėjau darbo Šakių mieste, nes iki šiol dirbau rajone. Tuomet mama paklausė, ar nenorėčiau grįžti prie pedagogikos. Ši mintis man labai patiko, tad nieko nelaukusi pradėjau ieškoti darbo ir jį kaipmat radau – „Varpo“ mokykloje trūko matematikos mokytojo. Be to, direktorius Mindaugas Venckūnas turėjo ir antrą gerą žinią“, – pasakoja Eglė.

Antroji gera žinia buvo ne ką mažiau maloni už pirmąją – M. Venckūnas būsimajai mokytojai pranešė, jog ši gali pretenduoti į Šakių rajono savivaldybės teikiamą skatinamąją priemonę, skirtą trūkstamų specialistų pritraukimui. Na, o Eglės pateiktas prašymas sulaukė birželį posėdžiavusios tarybos pritarimo –  įsipareigojusi mokykloje dirbti bent penkerius metus ji gavo 20 tūkst. eurų įsikūrimui.   

Tiesa, naujojo būsto paieškos nebus vienintelis vasaros rūpestis – energijos ir laiko reikalaus žinių atgaivinimas, intensyvus pasiruošimas naujiems mokslo metams. Anot Eglės, matematika – tikslusis mokslas, kūrybos čia mažai, tačiau privalu atrasti būdą, kaip mokinius sudominti, aiškinant sprendimus gebėti „nusileisti iki penktoko lygio“, o užvis svarbiausia – su vaikais užmegzti tokį santykį, kad šių širdyse nebūtų nei kruopelytės nerimo ar baimės.

„Iššūkių tikrai bus daug, tačiau aš nusiteikusi, kad man patiks“, – švytėdama tikina E. Rutkauskaitė.

Eglės nusiteikimas bei apsisprendimas pradžiugino ir rajono švietimiečius. Anot Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Dariaus Aštrausko, nors trūkstamų specialistų pritraukimui skirta priemonė įsteigta daugiau nei prieš dvejus metus, tačiau E. Rutkauskaitė ja pasinaudojo pirmoji.

„Tai tikrai labai geras dalykas – džiugina ir savivaldybės požiūris, ir mokykla garantuotai turės penkiems metams specialistą, ir žmogus turės įsikūrimui tam tikrą paskatą“, –  komentavo D. Aštrauskas, pastebėdamas, jog šiuo metu rajone labiausiai trūksta matematikos ir pradinio ugdymo mokytojų.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.