6 iš 10 moksleivių mano naršantys per daug

sveikatostinklas.lt nuotr.

Išmanusis telefonas šiandien lydi moksleivius didžiąją dienos dalį – nuo bendravimo ir pramogų iki mokymosi ar kasdienių užduočių. Naujausia moksleivių apklausa rodo, kad 61 proc. jaunuolių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi bent 5 val. per dieną, o 59 proc. vien socialiniuose tinkluose kasdien praleidžia 3 val. ar daugiau. Du trečdaliai patys pripažįsta naršantys per daug. Tačiau technologijoms tapus neatsiejama kasdienybės dalimi, kyla ir kitas klausimas – ne tik kaip sutrumpinti laiką prie ekranų, bet ir kaip jį išnaudoti prasmingiau.

Siekdama geriau suprasti technologijų vaidmenį jaunuolių kasdienybėje, jų požiūrį į savo skaitmeninius įpročius ir galimybes technologijas panaudoti prasmingiau, technologijų bendrovė „Samsung“ šių metų rugpjūtį inicijavo apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 

Apklausos duomenimis, 41 proc. moksleivių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu kasdien naudojasi 5–6 val., dar 20 proc. – 7 val. ar ilgiau. Didelę šio laiko dalį užima socialiniai tinklai: 38 proc. juose kasdien praleidžia 3–4 val., o 21 proc. – daugiau nei 4 val. Kad laiko prie ekranų kartais praleidžia daugiau nei norėtųsi, pastebi ir patys jaunuoliai. Daugiau nei pusė (55 proc.) yra patyrę situacijų, kai norėjo nustoti naršyti, tačiau buvo sunku atsitraukti.

Tai atsispindi ir paklausus, ko moksleiviams būtų sunkiausia atsisakyti visam mėnesiui. Daugiau nei pusė – 51 proc. – pasirinko socialinius tinklus ir išmanųjį telefoną. Gerokai mažiau apklaustųjų sunkiausia būtų nesusitikti gyvai su draugais (18 proc.), nežaisti vaizdo žaidimų (14 proc.) ar atsisakyti nesveiko maisto ir saldumynų (7 proc.).

Apklausos temos siejasi ir su šių metų jaunimo programos „Solve for Tomorrow“ kryptimis. Joje 9–12 klasių moksleivių komandos šį rudenį jau šeštąjį kartą kviečiamos pastebėti savo aplinkoje aktualią problemą ir ieškoti technologijomis paremto jos sprendimo. Šiemet daugiausia dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui skatinti ir tvarumo iššūkiams.

Pasak „Solve for Tomorrow“ programos vadovės Baltijos šalyse Eglės Tamelytės, tokie rezultatai nebūtinai turėtų vesti prie neigiamų išvadų. Apklausa rodo, kad technologijos moksleiviams nėra vien pramogų priemonė: paklausti, kurios technologijos labiausiai pagerina jų kasdienį gyvenimą, 48 proc. išskyrė dirbtinio intelekto įrankius, 47 proc. – bendravimo, 43 proc. – muzikos, o 23 proc. – mokomąsias programėles.

39 proc. apklaustųjų taip pat mano, jog technologijos padeda ugdytis sveikus įpročius. Dažniausiai minima pagalba mokantis ar studijuojant – ją nurodė 38 proc. respondentų. Penktadaliui technologijos padeda reguliariai sportuoti, 19 proc. – sveikiau maitintis ar nepamiršti gerti vandens.

Vienas iš būdų sumažinti pasyviai prie ekrano praleidžiamą laiką – veikla, kuri konkuruoja dėl jaunuolio dėmesio. Paklausti, kas labiausiai motyvuotų mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, moksleiviai nurodė naują pomėgį ar įgūdį – šį atsakymą pasirinko 36 proc. respondentų. Dar 31 proc. motyvuotų daugiau sporto ar veiklų lauke, 26 proc. – daugiau laiko su šeima ar draugais.

Sportas nemažai daliai moksleivių jau yra įprasta savaitės dalis: 33 proc. apklaustųjų fiziškai aktyvia veikla užsiima 3–5 kartus per savaitę, dar 5 proc. – kasdien. 

Bendrovės „Samsung“ užsakymu apklausą 2026 m. rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 949 14–19 metų jaunuoliai: 320 iš Lietuvos, 315 iš Latvijos ir 314 iš Estijos. Tyrimo metu buvo analizuojami jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą bei tvarumą.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.