Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė prašo gyventojus būti itin budrius ir saugotis suaktyvėjusių telefoninių sukčių – niekam neatskleisti savo asmeninių duomenų, nes sukčiai pastaruoju metu apsimeta ne tik bankų, mokesčių inspekcijos darbuotojais, bet ir policijos pareigūnais, neva vykdančiais svarbius tyrimus. D. Pavalkio nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Kaimyniniame Jurbarko rajone pastaruoju metu suaktyvėjo telefoniniai sukčiai. Pasak policijos pareigūnų, sukčiai suįžūlėjo iki tokio lygio, jog apsimeta netgi vietos policijos komisariato viršininku Aivaru Dumčiumi.
Praėjusį savaitgalį kaimyniniame Jurbarko rajone pastebėtas telefoninių sukčių suaktyvėjimas. Anot Šakių rajono policijos komisariato viršininko Aušrio Kvederevičiaus, sukčiai pradėjo apsimetinėti net pačiu Jurbarko rajono policijos komisariato viršininku A. Dumčiumi, kuris neva paskambinęs kviečia į apklausas, o vėliau per pokalbį bandoma pasakyti, jog dėl policijos tyrimo reikia blokuoti elektroninę bankininkystę ir taip paprašoma asmeninių duomenų.
„Dar vienas variantas, kada apsimetę policijos pareigūnais jie paskambinę žmogui sako, jog sulaikė sukčius su įmonių dokumentais ir reikia staigiai blokuoti sąskaitas, taip ketindami išgauti duomenis“, – sako A. Kvederevičius.
Pasak rajono komisariato viršininko, sukčiai jau prisistatinėja ne tik policijos pareigūnais, bet ir skolų išieškotojais, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais, paskambinus pasakojama sena istorija apie į eismo įvykius patekusius artimuosius, kuriems nedelsiant reikia finansinės pagalbos, ir kiti seniai žinomi metodai.
Pasak policijos pareigūnų, visi šie „specialistai“ prašė pateikti elektroninės bankininkystės prisijungimų duomenis, kai kurie net kvietė į apklausas. Deja, bet atsirado ir rimtai nukentėjusių asmenų tiek tame pačiame Jurbarko, tiek Šakių rajone. Pavyzdžiui, gruodžio 4 d. į policiją kreipėsi viena Jurbarko rajono gyventoja (gim. 1980 m.), kuriai paskambino asmuo, prisistatęs policijos tyrėju. „Tyrėjas“ moteriai aiškino, kad yra sulaikyti asmenys, kurie turi įmonės, kurioje ji dirba, dokumentus, paprašė padiktuoti įmonės sąskaitų prisijungimo duomenis, kad galėtų užblokuoti sąskaitas. Po pokalbio moteris suprato, kad skambino telefoniniai sukčiai. Patikrinusi įmonės sąskaitas, pastebėjo, kad buvo atliktos bankinės operacijos – dingę 44 tūkst. 900 eurų. Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnams neliko nieko kito, tik pradėti tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., pagal kurį, sugavus sukčius, jiems grėstų laisvės atėmimas iki 8-erių metų.
Reaguodami į situaciją Jurbarke, prevencinių veiksmų ėmėsi ir Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje informacija apie sukčių atakas dalinasi Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė. Pagrindinis pareigūnės tikslas – informuoti kuo daugiau gyventojų, kaip veikia suįžūlėję sukčiai, jų naujus apsimetinėjimo, melavimo metodus, kad žmonės išliktų budrūs. Pasirodo, kad rajone nuo šių metų sausio 1 d. iki gruodžio 7 d. rajono policijos komisariato pareigūnai yra gavę 67 pranešimus apie galimus sukčiavimo atvejus. Iš šių atvejų 23 žmonės nukentėjo per elektroninius skelbimus, kai pervedė pinigus už norimas prekes, bet jų negavo. Trys rajono gyventojai nukentėjo norėdami išsinuomoti butą, pervedė užstatą, tačiau negavo nei buto, nei pinigų. Vienas žmogus leido sukčiams savo vardu išsinuomoti automobilį, už kurį tikrasis naudotojas vėliau nesumokėjo. Taip pat Šakių rajone per šį laikotarpį nukentėjo šeši žmonės, kurie užkibo ant neva paskolas teikiančių davėjų kabliuko, kurie paprašė pirmiau pervesti pinigų už paskolos administravimą, refinansavimą ir kt. mokesčius. Per šį laikotarpį į sukčių pinkles įkliuvo ir asmuo, kuris pervedė pinigus „internetinei meilei“, o paaiškėjo, kad liko ir be meilės, ir be pinigų. Penkis kartus rajono gyventojams skambinta apsimetant policijos pareigūnais, keturis – banko darbuotojais. Du kartus sukčiai paskambinę siūlė investuoti, triskart siūlė įsigyti prekių bei vaistų nuo koronaviruso, penkis kartus pranešė apie netikrus laimėjimus. Vienam žmogui buvo atsiųsta SMS žinute nuoroda ir paprašyta atnaujinti „Smart ID“, o paspaudus nuorodą iš sąskaitos buvo nuskaityti pinigai. Taip pat sukčiai pasiūlė gyventojui įdiegti savo telefone programėlę „Any Desk“ ir taip iš bankinės sąskaitos nuskaitė pinigus.
Taigi matyti, kad sukčiai naudoja įvairiausius būdus, o kai kurie iš tiesų atrodo nekalti.
„Dar kartą įspėjame žmones – nei policijos pareigūnai, nei banko darbuotojai asmens duomenų, prisijungimų prie elektroninės bankininkystės telefonu neklaus. Policijos pareigūnai tiesiogiai, kas vyksta su jūsų banko sąskaitomis, nemato, jie prie jūsų banko sąskaitų prisijungimų neturi ir neturi teisės jų turėti. Būkime atidūs, kritiški, nesidalinkime savo asmens duomenimis, elektroninės bankininkystės duomenimis su nepažįstamais ir visai nesvarbu, kuo jie prisistatytų. Prekes internetu pirkite tik iš gerai žinomų, patikrintų internetinių parduotuvių. Jei perkate prekes, rastas internetiniuose skelbimuose, naudokitės Lietuvos pašto paslauga „Siunta su išperkamuoju mokesčiu“, t.y. kai už pirkinį pinigai sumokami atsiimant siuntą pašte“, – prašo Šakių bendruomenės pareigūnė A. Mockevičiūtė.
Paskutinis stambesnis sukčiavimo atvejis mūsų rajone įvyko visai neseniai, kai 22-ejų metų rajono gyventoja pranešė pareigūnams, jog, norėdama pasiimti paskolą užsienio interneto svetainėje, pati pervedė sukčiams neva administracinio mokesčio beveik 4 tūks. eurų.
„Dar vienas variantas, kada apsimetę policijos pareigūnais jie paskambinę žmogui sako, jog sulaikė sukčius su įmonių dokumentais ir reikia staigiai blokuoti sąskaitas, taip ketindami išgauti duomenis“, – sako A. Kvederevičius.
Pasak rajono komisariato viršininko, sukčiai jau prisistatinėja ne tik policijos pareigūnais, bet ir skolų išieškotojais, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais, paskambinus pasakojama sena istorija apie į eismo įvykius patekusius artimuosius, kuriems nedelsiant reikia finansinės pagalbos, ir kiti seniai žinomi metodai.
Pasak policijos pareigūnų, visi šie „specialistai“ prašė pateikti elektroninės bankininkystės prisijungimų duomenis, kai kurie net kvietė į apklausas. Deja, bet atsirado ir rimtai nukentėjusių asmenų tiek tame pačiame Jurbarko, tiek Šakių rajone. Pavyzdžiui, gruodžio 4 d. į policiją kreipėsi viena Jurbarko rajono gyventoja (gim. 1980 m.), kuriai paskambino asmuo, prisistatęs policijos tyrėju. „Tyrėjas“ moteriai aiškino, kad yra sulaikyti asmenys, kurie turi įmonės, kurioje ji dirba, dokumentus, paprašė padiktuoti įmonės sąskaitų prisijungimo duomenis, kad galėtų užblokuoti sąskaitas. Po pokalbio moteris suprato, kad skambino telefoniniai sukčiai. Patikrinusi įmonės sąskaitas, pastebėjo, kad buvo atliktos bankinės operacijos – dingę 44 tūkst. 900 eurų. Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnams neliko nieko kito, tik pradėti tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., pagal kurį, sugavus sukčius, jiems grėstų laisvės atėmimas iki 8-erių metų.
Reaguodami į situaciją Jurbarke, prevencinių veiksmų ėmėsi ir Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje informacija apie sukčių atakas dalinasi Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė. Pagrindinis pareigūnės tikslas – informuoti kuo daugiau gyventojų, kaip veikia suįžūlėję sukčiai, jų naujus apsimetinėjimo, melavimo metodus, kad žmonės išliktų budrūs. Pasirodo, kad rajone nuo šių metų sausio 1 d. iki gruodžio 7 d. rajono policijos komisariato pareigūnai yra gavę 67 pranešimus apie galimus sukčiavimo atvejus. Iš šių atvejų 23 žmonės nukentėjo per elektroninius skelbimus, kai pervedė pinigus už norimas prekes, bet jų negavo. Trys rajono gyventojai nukentėjo norėdami išsinuomoti butą, pervedė užstatą, tačiau negavo nei buto, nei pinigų. Vienas žmogus leido sukčiams savo vardu išsinuomoti automobilį, už kurį tikrasis naudotojas vėliau nesumokėjo. Taip pat Šakių rajone per šį laikotarpį nukentėjo šeši žmonės, kurie užkibo ant neva paskolas teikiančių davėjų kabliuko, kurie paprašė pirmiau pervesti pinigų už paskolos administravimą, refinansavimą ir kt. mokesčius. Per šį laikotarpį į sukčių pinkles įkliuvo ir asmuo, kuris pervedė pinigus „internetinei meilei“, o paaiškėjo, kad liko ir be meilės, ir be pinigų. Penkis kartus rajono gyventojams skambinta apsimetant policijos pareigūnais, keturis – banko darbuotojais. Du kartus sukčiai paskambinę siūlė investuoti, triskart siūlė įsigyti prekių bei vaistų nuo koronaviruso, penkis kartus pranešė apie netikrus laimėjimus. Vienam žmogui buvo atsiųsta SMS žinute nuoroda ir paprašyta atnaujinti „Smart ID“, o paspaudus nuorodą iš sąskaitos buvo nuskaityti pinigai. Taip pat sukčiai pasiūlė gyventojui įdiegti savo telefone programėlę „Any Desk“ ir taip iš bankinės sąskaitos nuskaitė pinigus.
Taigi matyti, kad sukčiai naudoja įvairiausius būdus, o kai kurie iš tiesų atrodo nekalti.
„Dar kartą įspėjame žmones – nei policijos pareigūnai, nei banko darbuotojai asmens duomenų, prisijungimų prie elektroninės bankininkystės telefonu neklaus. Policijos pareigūnai tiesiogiai, kas vyksta su jūsų banko sąskaitomis, nemato, jie prie jūsų banko sąskaitų prisijungimų neturi ir neturi teisės jų turėti. Būkime atidūs, kritiški, nesidalinkime savo asmens duomenimis, elektroninės bankininkystės duomenimis su nepažįstamais ir visai nesvarbu, kuo jie prisistatytų. Prekes internetu pirkite tik iš gerai žinomų, patikrintų internetinių parduotuvių. Jei perkate prekes, rastas internetiniuose skelbimuose, naudokitės Lietuvos pašto paslauga „Siunta su išperkamuoju mokesčiu“, t.y. kai už pirkinį pinigai sumokami atsiimant siuntą pašte“, – prašo Šakių bendruomenės pareigūnė A. Mockevičiūtė.
Paskutinis stambesnis sukčiavimo atvejis mūsų rajone įvyko visai neseniai, kai 22-ejų metų rajono gyventoja pranešė pareigūnams, jog, norėdama pasiimti paskolą užsienio interneto svetainėje, pati pervedė sukčiams neva administracinio mokesčio beveik 4 tūks. eurų.
Eduardas iš Griškabūdžio:
