Žolės deginimas gali paploninti piniginę

Šiltėjant orams, kaip ir kasmet, padaugėja gaisrų, kai deginama žolė. Apie šią situaciją kalbėjomės su Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininku Gintaru Ščajevu.

Nuotr. Žmonės raginami būti neabejingais, nes ugnis, įsiplieskusi atvirose vietose, plinta itin greitai.  

Pasak G. Ščajevo, dažniausiai gaisrai kyla tada, kai žmonės, tvarkydami aplinką, degina sausą žolę ir kitas atliekas. Pakelėse žolė užsidega nuo į ją numestų nuorūkų. Daug gaisrų kyla Nemuno ir Šešupės pakrantėse dėl nerūpestingo žvejų ar poilsiautojų elgesio, kai neatsargiai kūrenami laužai ir pan. Kai ugnis įsiplieskia peraugusioje žolėje ar krūmynuose, ji plinta ypač greitai. Nuo išplitusių gaisrų atviroje teritorijoje užsidega pastatai, miškai, durpynai, žūsta žmonės. Degant pievai pakelėje, pabloginamos eismo sąlygos.

2011 metais užregistruota 14 gaisrų, kurių metu sausa žolė išdegė 2,5 ha plote. 2010 metais buvo 10 gaisrų (žolė išdegė 3,9 ha plote), 2009 metais 31 gaisras (21 ha plote), 2008 metais 13 gaisrų (17 ha plote), o 2006 metais kilo net 57 gaisrai, kurių metu sausa žolė išdegė 97 ha plote.

 
Specialistai įspėja, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas. Kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, galima deginti ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Deginimas turi būti nuolat stebimas. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas nendres, žolę, javus, kitas žemės ūkio kultūras. Draudžiama atliekas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra, esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui. Draudžiama augalinės kilmės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, taip pat miestuose ir miesteliuose (kur yra nuo 500 iki 3000 gyventojų). Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijoje nustato pačios (atliekų deginimui parenkama priešgaisriniu atžvilgiu saugi vieta). Draudžiama kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas. Kai vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m³ tūrio, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. privaloma pranešti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir Valstybinei miškų tarnybai ar girininkijai.

Piliečiai, nesilaikantys minėtų reikalavimų, gali būti baudžiami 200 - 1000 litų baudomis, pareigūnams (darbdaviams) numatomos nuo 400 iki 1200 litų baudos.

Pareigūnai prašo gyventojų būti aktyvesniais užkertant kelią gaisrų kilimui atvirose teritorijose - nebūti abejingiems ir, pastebėjus degančią žolę, nepravažiuoti pro šalį. Taip pat raginama perspėti neatsakingai besielgiantį žmogų, kuris savo veiksmais gali sukelti gaisrą ir pakenkti aplinkiniams.