Giedrė PLEČKAITYTĖ Pirmą kartą „Swedbank“, bendradarbiaudamas su šalies policija, vykdo šviečiamąją misiją apie pastaruoju metu sparčiai didėjančius telefoninių sukčių padarytus nusikaltimus. Nustatyta, jog ant apsukruolių kabliuko dažniausiai užkimba moterys, o išviliotų pinigų sumos nepaliaujamai auga. Apie tai, kaip neprarasti budrumo, įspėja specialistai.
Nuotr. Banko atstovė L. Žemaitytė įspėja, kad šiais laikais sukčių aukomis gali tapti kiekvienas. Susidūrus su jais būtina išlikti tvirtiems ir jokiu būdu telefonu nediktuoti savo asmens tapatybės bei bankų kortelės kodų.
Tarp apgautųjų dominuoja moterys
Antradienį Marijampolės „Swedbank“ padalinyje vyko konferencija, skirta sukčiavimo telefonu Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje mastams aptarti. Banko Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė patikino, kad įkliūti į apgavikų pinkles gali kone kiekvienas. Suformuotas telefoninių sukčių aukos portretas atskleidžia, kad jų aukomis gali tapti įvairaus amžiaus, bet dažniausiai vyresni nei 25 metų žmonės. Devynios iš dešimties sukčių aukų, pranešusių apie įvykį – moterys. Dažniausiai jų aukomis tampama dėl patiklumo, įvairių baimių. „Šis faktas nestebina, nes telefoniniai sukčiai yra išsiugdę gerus įtikinėjimo įgūdžius ir jie tikslingai taikosi į moteris, jų laidinio telefono numerius suranda telefonų knygose ir internete. Jų aukomis tampa ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunesnės moterys – nukentėjusiųjų moterų amžius svyruoja nuo 20 iki 89 metų“, – sako Marijampolės apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininkė Ineta Tunaitienė.
Atsainiai saugomi asmens duomenys
Paprastai sukčiai yra geri psichologai. Darydami šiuos nusikaltimus jie veikia gerai organizuotomis grupėmis. „Vienas ar keli patirties ir psichologinių įgūdžių turintys nariai skambina aukoms, prisistatydami FNTT, STT, „Sodros“, bankų ar kitų institucijų darbuotojais, gąsdindami, kad per aukos sąskaitą plaunami pinigai“, - pasakojo L. Žemaitytė. Toliau būna pasakyta, jog norint tai sustabdyti esą reikia perduoti savo prisijungimo duomenis ir niekam apie tai neprasitarti, nes vyksta tyrimas. Išviliotus duomenis sukčiai skubiai perduoda bendrininkui, kuris turi prisijungimą prie interneto ir per 5 minutes gali pervesti aukos pinigus į kitas sąskaitas. Kartais kiti grupės nariai jau laukia prie bankomato. Gavę signalą, kad pinigai pervesti, jie akimirksniu juos išgrynina. Į apyvartą patekusius pinigus atsekti ir nusikaltimą ištirti yra labai sudėtinga.
Įspėjama, jog kuo ilgiau sukčių apgautas asmuo delsia ir dvejoja pranešti policijai ar savo bankui, tuo sunkiau tokį įvykį ištirti. „Labai svarbu, kad įtartinų skambučių sulaukę gyventojai apie bandymus apgauti skubiai praneštų savo bankui ir policijai. Žinodami apie sukčių suaktyvėjimą, bankai ir policija gali operatyviai imtis prevencinių veiksmų“, – priduria Lina Žemaitytė.
Primenama, kad svarbiausia išmokti atsakingai saugoti savo asmens duomenis. Specialistai įspėja, jog niekas kitas tik žmogus turi žinoti savo banko kodus. Realybėje yra pasitaikę tokių atvejų, kai įtikintos aukos sudiktuoja net visus 72 internetinės bankininkystė kodų lenktelėję esančius skaičių derinius.
Sukčiavimo atvejų augimas
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Marijampolės apskrityje užfiksuoti 169 sukčiavimo atvejai. 2012 metais užfiksuotos 223 tokio pobūdžio nusikalstamos veikos. Kaip tikino VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininkė I. Tunaitienė, panašu, jog jų ateityje daugės. Pasak jos, Šakių rajone pernai fiksuoti 7 atvejai, per šiuos metus policijos komisariate pradėti penki ikiteisminiai tyrimai. Pagal tūkstančiui gyventojų tenkančius sukčiavimo atvejus Marijampolės apskritis pernai buvo ketvirta Lietuvoje – ją aplenkė tik Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskritys.
Išaugo išviliojamų pinigų sumos
Pasak pareigūnės I. Tunaitienės, iš Šakių rajono gyventojų išviliota didžiausia suma - 10 tūkst. litų. Apkritai per devynis šių metų mėnesius Marijampolės apskrityje telefoniniai sukčiai iš gyventojų jau pasisavino 146 tūkst. litų ir jų vardu paėmė 28,8 tūkst. litų greitųjų kreditų. Pernai iš gyventojų sukčiai išviliojo 115 tūkst. litų. ir jų vardu paėmė 14,7 tūkst. litų greitųjų kreditų.
„Swedbank“ duomenimis, dažniausiai gyventojams padaroma žala siekia nuo dviejų iki keturių tūkst. litų. Aferistams šiemet iš vieno vilniečio pavyko išvilioti 45 tūkst. litų. Tai yra didžiausia žinoma išviliotų pinigų suma.
Deividas iš Keturnaujienos:
