Šiuo metu ūkininkai tręšia laukus mėšlu ir srutomis, nuo laukų sklindantys nemalonūs kvapai verčia gyventojus raukyti nosis. Kaip suderinti ūkininkų norą dirbti, o gyventojų – kvėpuoti grynu oru?

Kaimas it sąvartyne

Jau keleri metai Žeimio kaimo (Kriūkų sen.) žmonės gyvena nemalonių kvapų apsuptyje: greta esančių fermų smarvė, rudenį aplink jų gyvenvietę nosį riečiantys kvapai pasklinda nuo laukų, kurie tręšiami paukščių mėšlu, dar prisideda šalia kaimo esančio UAB „ Smulkios žuvys“ kvapas.

Kalbinti gyventojai tvirtino, kad čia vieni kitus pažįsta, tiek ūkininkus, tiek verslininkus, iš kurių valdų sklinda ne itin geri kvapai. Pas juos patys ar jų šeimos nariai dirba, todėl ir nesiskundžia, kenčia. „Pripratom“, – sako.

„Nemalonus kvapas būna ne nuolat, tarpais, tikriausiai priklauso, kaip vėjas papučia. Užtat vasarą kvapas atsklinda nuo fermų ir žuvyno, o rudenį iš laukų. Vasarą lauke būti visai neina, nei lango praversi, nei skalbinių pasidžiausi, iškart įsigeria smarvė“, – kalbėjo viena šio kaimo gyventoja.

Ūkininkas Zenonas Zakarauskas tikina, kad elgiasi tikrai nepiktavališkai, praeitos savaitės pabaigoje vežė paukščių mėšlą į laukus ir, pasak ūkininko, mėšlą sutvarkys per dvi dienas.

„Šiais metais pirmą kartą vežėme šią trąšą, betgi negalima mėšlą apdoroti taip greitai, čia net ne paukščių mėšlas, o durpės. Žmonės tikrai galėtų būti pakantesni, juk anksčiau dauguma laikė gyvulių ir kiekviename kieme būdavo mėšlo ir srutų“, – kalbėjo ūkininkas.

Jis abejoja, ar nemalonūs kvapai galėtų pakenkti už kilometro esančių sodybų gyventojams.

Į skundus reaguoja

„Į skundus stengiamės reaguoti...“ – taip patikino Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių raj. agentūros vyr. specialistas Kęstutis Valiukevičius.

Jis paminėjo, kad dar pavasarį agentūra buvo gavusi skundus iš Gelgaudiškio ir Girėnų kaimo (Šakių sen.) gyventojų, kurie skundėsi dėl kaimynystėje prie individualių namų esančių netvarkomų mėšlo krūvų. Nuvykus į vietą, gyventojai buvo įspėti, kad susitvarkytų, bet, pasak specialisto, ten gyvenantiems pagyvenusiems žmonėms tai yra sunku padaryti.

„Per 2016 m. už Mėšlo ir srutų aplinkosaugos reikalavimų aprašo pažeidimus Šakių rajono agentūra nubaudė 23 asmenis, bendra skirtų administracinių baudų suma 434 eurai“, – informavo K. Valiukevičius.

Pasak jo, visais atvejais buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. K. Valiukevičius nurodo, kad srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 28 iki 57eurų ir pareigūnams – baudą nuo 57 iki 144 eurų.

Aplinkosaugininkai primena

K. Valiukevičius informavo, kad tiek ūkininkai, tiek žemės ūkio bendrovės, tvarkydami mėšlą, jį naudodami laukams tręšti, privalo laikytis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše numatytos tvarkos. Aplinkosaugininkai primena, kad mėšlą bei srutas laukuose draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų. Paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas ne vėliau kaip per 24 valandas. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.