Antradienį susirinkę Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos nariai diskutavo apie numatomas Medžioklės įstatymo pataisas, planavo, kur rajone būtų galima įrengti šaudyklą, bei aptarė kitus svarbius klausimus.

Susirinkimą pradėjęs Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algimantas Glikas kėlė klausimą dėl afrikinio kiaulių maro. Jis įsitikinęs, kad tiesioginės įtakos afrikinio kiaulių maro plitimui turi ne tik šernai, bet ir kiti faktoriai.

„Manau, kad ne vien šernas viruso nešiotojas, kai šiemet į miškus pasipylė tiek daug grybautojų, ką mes žinom, kur jie prieš tai lankėsi. Kitas pavyzdys – miškovežiai, kurie važinėja po visą Lietuvą, jų niekas nekontroliuoja. Kažkodėl tik šernams suverčiama kaltė“, – svarstė A. Glikas.

Jam pritarė ir kiti medžiotojai, sakydami, kad šernų išnaikinimas kažin ar šią problemą išspręstų.

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios naujos Medžioklės įstatymo pataisos. Apie jas draugijos pirmininkas supažindino susirinkusius. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika siūlo didinti mokestį už medžioklės plotą. Anot jo, ne mažesnį kaip 1 tūkst. hektarų medžioklės plotą galėtų suformuoti keli savininkai. Dabar tai gali padaryti tik vienas savininkas. Medžiotojai neabejoja, kad dalis jų neišgalės susimokėti keturis kartus didesnių mokesčių ir turės atsisakyti ir taip nepigaus hobio.

Nuo kitų metų turėtų nelikti ir Medžiotojų sąvado, kuriame kiekvienas medžiotojas kasmet pateikdavo duomenis apie save. K. Mažeika tvirtina, kad ta informacija nenaudojama, todėl vietoj Medžiotojų sąvado siūloma įsteigti medžiotojų informacinę sistemą ir integruoti ją į Policijos departamento administruojamą policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Tai, K. Mažeikos nuomone, sudarytų sąlygas įvairioms suinteresuotoms institucijoms efektyviai dalytis sukaupta informacija. Pasak kalbėjusių Šakių medžiotojų, sąvado panaikinimas – tai tik vienas žingsnis draugijos panaikinimo link.

Taip pat numatoma labiau išnaudoti technologines galimybes – planuojama įvesti elektroninį medžiotojo bilietą ir medžiojimo lapą.

„Įsivaizduokit, atvažiuojat į bokštelį, atsisėdat ir pranešat, kur esat. Įstatymo pataisų kūrėjai motyvuoja tuo, kad esą neranda, kur įsikūręs medžiotojas. Tačiau visi žinom, kad daugelyje vietų tuose bokšteliuose dažnai nebūna jokio ryšio. Dabartinis medžiotojo bilietas taip pat bus pakeistas, tik nesuprantu, kodėl jis kažkam trukdo, ir apskritai įstatymų leidėjai daro daug nesuprantamų mums dalykų“, – svarstė A. Glikas ir  prisipažino, kad ir patys dar daro medžioklėje klaidų, tačiau kiekvienais metais mokosi.

A. Glikas taip pat pasakojo, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje iki šiol naudojamasi Medžioklės įstatymu, kuris priimtas šeštame ar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ir niekas griauti Medžioklės įstatymo nebando.

Susirinkę draugijos valdybos nariai priėmė sprendimą nario mokestį nuo 15 eurų padidinti iki 25 eurų. Medžiotojai svarstė, kad viena iš priežasčių, lemiančių mokesčio padidinimą, – noras rajone įsirengti šaudyklą, kurioje vyktų medžioklės saugumo egzaminas ir praktinių įgūdžių tobulinimas, įvairios varžybos ir kita. Susirinkime kalbėjęs Gerdžiūnų medžiotojų būrelio vadovas Benas Kriščiūnas siūlė apsvarstyti galimybę šaudyklą įrengti Kriūkų seniūnijoje.

A. Glikas atviravo, kad blogiausia, kas galėjo nutikti, jau nutiko, kad iš medžioklės jau daroma politika. Anot pirmininko, su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovybe nesiskaito nei politikai, nei Aplinkos ministerija. Jis įsitikinęs, kad bet koks noras didinti mokesčius turi būti argumentuotas, o drastiškas rinkliavų už medžioklės plotus didinimas paskatintų didelę dalį medžiotojų pakabinti šautuvus ant sienos.

„Manau, kad nori sugriauti medžiotojų ir žvejų draugiją, kaip ėmėsi girininkijų reformų, taip dabar mūsų“, – kalbėjo A. Glikas.

Nežiūrint pesimistinių nuotaikų, rajono medžiotojai tradiciškai organizuoja Šv. Huberto – medžiotojų globėjo šventę, kuri šiemet vyks lapkričio 3 d. Sintautuose. Šiemet visi medžiotojai švęs drauge.