Seniūnai jau ne kartą yra išsakę nuogąstavimus dėl privačių miško vežėjų savivalės, kad šie ne visuomet su seniūnais suderina leidimus, iškirstą mišką sandėliuoja kur papuola, niokoja viešojo naudojimo kelius.

Apie tai, kad vis dažniau susiklosto situacija, kai miško vežėjai suniokoja viešojo naudojimo kelius, kad dažniausiai jie nesivargina apie būsimus darbus informuoti seniūniją, seniūnų pasitarimo metu užsiminė savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Aurimas Staugaitis. Jis priminė, kad pagal Apvaliosios medienos gabenimo vietinės reikšmės keliais ir sandėliavimo vietinės reikšmės kelių apsaugos zonose aprašą, medienos siuntėjas apie planuojamą gabenti ir sandėliuoti medieną turi informuoti seniūną, o šis išduoti medienos siuntėjui leidimą, prieš tai įvertinus ir suderinus esamą vietinės reikšmės kelių būklę.

Ne vienas kalbėjęs seniūnas tvirtino, kad dažniausiai taip elgiasi vienas vietos mišką kertantis ir vežantis verslininkas, konkrečiau – kooperatyvas „Zanavykų šilas“. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius užsiminė, kad ne visuomet minėtas miško vežėjas derina ir medienos sandėliavimo vietą. Lekėčių seniūno Ričardo Krikštolaičio tvirtinimu, daug atsakingiau elgiasi miško darbus vykdantys verslininkai iš Žemaitijos.

„Šie miško vežėjai patys apvažiavo, apžiūrėjo kelius, kuriais bus gabenama mediena ir pas mane leidimo prašyti atvyko jau su kelių schemomis“, – pasakojo seniūnas.

Seniūnai buvo kategoriški, kad neatsakingus miško vežėjus reikia bausti, juolab kad seniūnai už tokius pažeidimus turi teisę surašyti protokolus. Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius ragino seniūnus, pastebėjus bet kokius miško darbų, medienos sandėliavimo ir gabenimo pažeidimus, suniokotus ir neatstatytus kelius, fiksuoti.

Paaiškėjo, kad sunkiausiai su vietos miško vežėju pavyksta susitarti Barzdų seniūnei Jurgitai Didžiulienei, ši pasakojo, kad ne kartą „Zanavykų šilui“ už niokojamus kelius yra kvietusi policiją.

„Čia, manau, didžiausia yra derinimo problema. Minėtas verslininkas paskutiniu metu nederino dėl medienos vežimo, paėmė ir vežė, kada jam patogu. O kuomet jau vežama mediena, dažniausiai vairuotojai neteikia jokios informacijos“, – seniūnų pasitarimo metu kalbėjo J. Didžiulienė.

Miško savininkų kooperatyvo „Zanavykų šilas“ vadovas Giedrius Sederevičius sutiko pakomentuoti situaciją.

„Mes, miško savininkai, už kelių sutvarkymą sumokam 5 proc. apyvartos mokestį. Tačiau nežinia, kur tie pinigai nueina, jie kelių nepasiekia. Mes už kelius mokame du kartus, patys taisydami ir dar mokėdami apyvartos mokestį, – kalbėjo G. Sederevičius. – Surenkamas mokestis atitenka urėdijoms. Manau, kad iš miškų savininkų surenkami mokesčiai geriau atitektų savivaldybėms, tuomet šios galėtų lėšas panaudoti visų kelių tvarkymui ir priežiūrai.“

Visgi G. Sederevičius pasigedo ir iš pačios Barzdų seniūnės geranoriškesnio bendravimo, kalbėjimosi dėl atvejų, jei išties keliai yra sugadinami, ir neslėpė apmaudo, kad sumoka didžiulius mokesčius, tačiau ramiai dirbti negali.

Vasario 14 d. dar kartą susisiekus su Barzdų seniūne, ši pasidžiaugė, kad po diskusijos apie miško vežėjus G. Sederevičius jai skambino, kalbėjo geranoriškai, tad buvo suderintas medienos vežimo maršrutas.

„Jis iš pradžių leidimo prašė vežti medieną vienu maršrutu, bet jis mums nebuvo priimtinas, tai suderinom kitus galimus maršrutus pagal tai, kokį jis turi poreikį kokia kryptimi važiuoti. Ypač gadinasi kelias į Opšrūtų kaimą. Suderinom, kad leidimas būtų išduotas dviem savaitėms, vėliau jį pratęsiant. Tikrai šį kartą susikalbėjom, verslininkas viską suprato“, – sakė seniūnė.