Rajono žemdirbiai įsitraukė į Lietuvos žemės ūkio tarybos surengtą protesto akciją ir gausiai susitelkė prie laužų, kuriuos ties aplinkkeliu Girėnų kaime kurstė iki sutemų. Gausiai atriedėjo ir žemės ūkio technikos. Ūkininkai taip siekia parodyti savo vieningumą. D. Pavalkio nuotr.
Pirmadienį susivieniję šalies žemdirbiai surengė protesto akciją – šalia pagrindinių kelių uždegė šimtus laužų. Jie piktinasi šios Vyriausybės žemės ūkio politika ir vis augančiais naujais ir griežtesniais aplinkosauginiais reikalavimais. Prie Lietuvos žemės ūkio tarybos surengtos protesto akcijos prisijungė ir Šakių rajono ūkininkai: vilties ir solidarumo laužus savo ūkių laukuose įžiebė ne tik Girėnų kaime, bet ir Lukšiuose, Griškabūdyje, Barzduose, Kiduliuose bei kitose vietose, taip protestuodami prieš valdžios nesiskaitymą bei žemdirbių poreikių ignoravimą.
Sako – gana!
Šaltą sausio 8 d. didžioji dalis rajono ūkininkų, apie 100, suvažiavo prie Rytinio aplinkkelio (Girėnų k.). Suriedėjo apie 40 vienetų žemės ūkio technikos. Tiesa, mažiau nei planuota, mat dėl šalčio dalis žemės ūkio technikos tiesiog neužsikūrė. Jau nuo pat pirmadienio ryto buvo kraunami laužai, iškelti plakatai su žemdirbių keliamais reikalavimais – išspręsti pieno krizę Lietuvoje, išspręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą, uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, palikti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką ir kiti. Čia vyravo išties vieninga mūsų krašto žemdirbių nuotaika: kas žiebė laužus, vaišinosi karštu sultiniu, aptarinėjo sektoriaus problemas. Penki laužai buvo užkurti ūkininko Vidmanto Martinaičio valdoje.
Į susirinkusius kreipęsis Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba padėkojo, kad, nepabūgę šalčio, taip gausiai susirinko į protesto akciją.
„Šiandien mes sakome – gana Lietuvoje vykdomai žemės ūkio politikai! Dirbtinai sukurta daugiamečių pievų problema, saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtra turėtų būti vykdoma ne žemės savininkų sąskaita. Turime neišspręstą pieno krizę, pieno ūkiai dėl krizės ir dėl sumažėjusių pajamų traukiasi iš gamybos. Prisidėjo Lietuvoje neadekvačiai padidintas akcizas suskystintoms naftos dujoms. Naujametinė dovanėlė žemdirbiams – žalio dyzelino naudojimo apribojimai, kas dar labiau mus stumia į ekonominę pakraštę. Mes nenorime privilegijų, bet norime būti konkurencingi Europos Sąjungos lygiu, bent jau nesiskirsti iš kaimyninių valstybių“, – kalbėjo I. Duoba pridurdamas, kad laužai – tai pirmasis protesto akcijų etapas, o sausio pabaigoje planuojamos kitos akcijos Vilniuje, pasitelkiant žemės ūkio techniką.
I. Duoba negailėjo kritikos ir Lietuvos žemės ūkio rūmams, kad „rūmai šią akciją bando devalvuoti, kad yra ne ūkininkų interesams atstovaujanti, tačiau iš valstybės pinigų išlaikoma įstaiga“.
Sulaukė palaikymo
Savo solidarumą Šakių krašto ūkininkams parodyti atvyko ir Seimo narys Giedrius Surplys, savivaldybės meras Raimondas Januševičius, Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialistai.
G. Surplys tikino, kad visuomet skatino žmones taikiai reikšti savo nuomonę, palaiko ir šią taikią žemdirbių protesto akciją.
„Manau, kad dabartinis žemės ūkio ministras yra širdyje aplinkosaugininkas ir daro tai, kuo tiki. Nesutikau nei vieno žemdirbio, kuris būtų prieš vadinamą „Žaliąjį kursą“ ar nenorėtų tausoti gamtos. Dabartinis ministras uždavė tokį tempą, pagal kurį Lietuva jau vadinama „žaliąja čempione“, bet tas tempas reiškia, kad turėsime Lietuvoje palaidoti ne vieną ūkį. Jau dabar matom – įvesti nauji pasėlių deklaravimo reikalavimai ir sąlygos žlugdo ūkius arba verčia sukčiauti. Reikalavimai neduos to rezultato, kad mūsų ūkiai taps žalesni. Ūkininkai nebuvo išgirsti ir toliau yra ignoruojami, vadinami lobistais, – kalbėjo Seimo narys pridurdamas, kad į derybas Briuselyje lietuviai atvažiuoja tiesiog nepasiruošę: – Ir priima viską maksimaliai. Ir sako, kad Briuselis liepė. Kai tuo tarpu kitos šalys deda dideles pastangas deryboms. Ir taip išsiderama dėl tų pievų, išmokų.“
Meras Raimondas Januševičius priminė, kad Lietuva laužus degino daugiau nei prieš 30 metų, kad istorija kartojasi ir reikia vėl kovoti už „save, vietą, laisvę, už savo teises“. Meras vylėsi, kad Lietuvos žemdirbiams nereiks imtis tokių drastiškų veiksmų, kokių imasi Vokietijos žemdirbiai, susilaikė nuo prognozių, ar ūkininkus išgirs ši Vyriausybė. O žemdirbiams palinkėjo stiprybės ir ryžto siekiant savo užsibrėžtų tikslų.
Reikalauja spręsti problemas
Kalbiname ir pačius ūkininkus. Lukšietis Antanas Vosylius dėl, jo nuomone, neteisingos žemės ūkio politikos, kai už pieną mokėjo keliolika centų, atsisakė karvių, užsiima tik augalininkyste.
„Sugalvojo, kad žalią dyzelį bus galima pilti tik į traktorių bakus. Aš negalėsiu gazolį pilti į sunkvežimį ar kitą transportą, kuriuo vežu grūdus ar naudoju kitoms reikmėms ūkyje!“ – piktinosi A. Vosylius.
Pienininkystės ūkio savininkai iš Aleksandravos k. (Kidulių sen.) Mindaugas Šimaitis ir žmona Irma rankų kol kas nenuleidžia, darbuojasi ir plečia pieno ūkį, tebelaiko per 200 melžiamų karvių.
„Prieš metus protestavom, dalinom nemokamai pieną, bet niekas mūsų neišgirdo, pieno kainas tik mušė ir mušė žemyn. Praeiti metai buvo labai sunkūs. Žolės nebuvo, nebuvo iš ko pasigaminti pašarų, todėl tenka papildomai pašarus pirkti. Kai negauname protingos kainos už produkciją, kaip gali planuoti investicijas, ūkio ateitį?“ – kalbėjo Irma.
Kitas gyvulininkystės ir augalininkystės ūkio turėtojas Povilas Navickas iš Veršių (Sintautų sen.) prašė tik vieno – stabilumo žemės ūkyje. Ūkininkas dirba apie 200 ha žemės.
„Negali rankų nuleisti, valgyti tai reikia. Kad susikūriau tai, ką šiandien turiu, tai 30 metų įdirbis, ne per vieną dieną viskas pasidaro. Šiandien jau reikia techniką atnaujinti. Nesuprantu, kodėl ministras vadovaujasi pateikta kažkokia statistika ir nemato realių žemdirbių problemų“, – svarstė P. Navickas.
Jaunasis ūkininkas iš Kriūkų seniūnijos Ignas Sutkus pripažino, kad jį labiausiai neramina daugiamečių pievų atkūrimo tvarka, apie 35 ha žemės dirbančiam jaunuoliui pernai metai buvo sunkūs ir dėl žemų produkcijos supirkimo kainų, ūkio pelningumą mažino kol kas turima sena ir neefektyvi žemės ūkio technika.
Sintautų krašto ūkininkas Mantvydas Rudzevičius dirba apie 100 ha žemės, daugiausiai augina javus, jis visgi pasigedo vienybės šalies žemdirbių savivaldoje. Tačiau pasidžiaugė naujai atkurta Šakių rajono ūkininkų organizacija, kuri telkia ūkininkus, stengiasi atstovauti jų interesams.
Šakių seniūnijos ūkininkas Mindaugas Martinaitis paklaustas, kaip mano, ar ši žemdirbių protesto akcija duos vaisių, sakė, jog tai yra įspėjamasis protestas, vėliau, ko gero, kaip organizatoriai ir planuoja, su žemės ūkio technika teks riedėti į Vilnių.
„Šiandien, manau, mes parodėme, kad galime susivienyti ir susirinkti. Tikimės iš premjerės palankių mums sprendimų. Panašu, kad ministras nieko nesprendžia. Buvom priversti naujuosius metus pradėti protestais. Ko tikiuosi iš šių metų? Valdžios pasikeitimo... į gerąją pusę. Kad ateitų tie žmonės, kurie būtų su žmonėmis, o ne su Europos Sąjungos institucijų nesuprantamomis rengiamomis priemonėms ir požiūriu“, – svarstė M. Martinaitis.
Ūkininkė Edita Morkevičienė iš Briedžių (Šakių sen.) atviravo – „kantrybės taurę perpildė reikalavimas atkurti daugiametes pievas“.
„Negirdi mūsų ministras. Matyt, ne savo rogėse sėdi, kad nesugeba mūsų interesų apginti“, – nedaugžodžiavo ūkininkė.
Pasigedo vienybės
Tiesa, ne vienas kalbintas ūkininkas šioje akcijoje pasigedo visuomenės palaikymo. Ūkininkė, savivaldybės tarybos narė Irma Bartkutė kvietė mūsų šalies žemdirbiams pasimokyti vienybės iš Vokietijos ūkininkų.
„Juos labai palaiko ir visuomenė, deja, pas mus to trūksta. Tikiuosi, kad valdžia mus šį kartą išgirs. Džiugu, kad protesto akciją palaiko ir kaimyninės Latvijos žemdirbiai“, – sakė I. Bartkutė.
Beje, pirmadienį buvo išplatintas ir Baltijos aplinkos forumo pranešimas žiniasklaidai, kuriame „su protesto reikalavimais susipažinusios nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos šią akciją vadina trumparegiška ir savanaudiška“.
Tarybos narys Bernardinas Petras Vainius tikino, kad atvyko ūkininkų palaikyti kaip „pilietis, duonos vartotojas“ ir yra įsitikinęs, kad šalies valdžia tik ir „draudžia, baudžia, engia tautą, ūkininkai stumiami į visišką nežinią“.
Paklaustas, ar tikisi sulaukti iš valdžios supratimo ir ūkininkavimo sąlygų pagerinimo, Žvirgždaičių krašto ūkininkas Darius Stonkus sakė: „Tikiuosi pirmiausiai valdžios razumo. Manau, kad Lietuvoje nesusišnekam, iš Europos Sąjungos tų reikalavimų tiek nenuleidžia. Kai negaunam tokių pat ūkininkavimo sąlygų, kurias turi kitos ES šalys, tai pasijunti tokiu...“ – tikino D. Stonkus.
Laužus užkūrė ir Lukšių žemės ūkio bendrovės specialistai bei Griškabūdžio krašto ūkininkai.
Pirmadienį Lietuvos žemdirbiams pradėjus protestus, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Po susitikimo tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad premjerė žada atsižvelgti į problemas: peržiūrėti pakeltą dujų akcizą, daugiamečių pievų ir saugomų teritorijų plėtrą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas šį protestą sieja su šiemet vyksiančiais valdžios rinkimais. Sausio 26 d. planuojamas ministro vizitas Šakiuose, tad žemdirbiai kviečiami aktyviai dalyvauti ir išsakyti savo problemas.
Į susirinkusius kreipęsis Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba padėkojo, kad, nepabūgę šalčio, taip gausiai susirinko į protesto akciją.
„Šiandien mes sakome – gana Lietuvoje vykdomai žemės ūkio politikai! Dirbtinai sukurta daugiamečių pievų problema, saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtra turėtų būti vykdoma ne žemės savininkų sąskaita. Turime neišspręstą pieno krizę, pieno ūkiai dėl krizės ir dėl sumažėjusių pajamų traukiasi iš gamybos. Prisidėjo Lietuvoje neadekvačiai padidintas akcizas suskystintoms naftos dujoms. Naujametinė dovanėlė žemdirbiams – žalio dyzelino naudojimo apribojimai, kas dar labiau mus stumia į ekonominę pakraštę. Mes nenorime privilegijų, bet norime būti konkurencingi Europos Sąjungos lygiu, bent jau nesiskirsti iš kaimyninių valstybių“, – kalbėjo I. Duoba pridurdamas, kad laužai – tai pirmasis protesto akcijų etapas, o sausio pabaigoje planuojamos kitos akcijos Vilniuje, pasitelkiant žemės ūkio techniką.
I. Duoba negailėjo kritikos ir Lietuvos žemės ūkio rūmams, kad „rūmai šią akciją bando devalvuoti, kad yra ne ūkininkų interesams atstovaujanti, tačiau iš valstybės pinigų išlaikoma įstaiga“.
Sulaukė palaikymo
Savo solidarumą Šakių krašto ūkininkams parodyti atvyko ir Seimo narys Giedrius Surplys, savivaldybės meras Raimondas Januševičius, Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialistai.
G. Surplys tikino, kad visuomet skatino žmones taikiai reikšti savo nuomonę, palaiko ir šią taikią žemdirbių protesto akciją.
„Manau, kad dabartinis žemės ūkio ministras yra širdyje aplinkosaugininkas ir daro tai, kuo tiki. Nesutikau nei vieno žemdirbio, kuris būtų prieš vadinamą „Žaliąjį kursą“ ar nenorėtų tausoti gamtos. Dabartinis ministras uždavė tokį tempą, pagal kurį Lietuva jau vadinama „žaliąja čempione“, bet tas tempas reiškia, kad turėsime Lietuvoje palaidoti ne vieną ūkį. Jau dabar matom – įvesti nauji pasėlių deklaravimo reikalavimai ir sąlygos žlugdo ūkius arba verčia sukčiauti. Reikalavimai neduos to rezultato, kad mūsų ūkiai taps žalesni. Ūkininkai nebuvo išgirsti ir toliau yra ignoruojami, vadinami lobistais, – kalbėjo Seimo narys pridurdamas, kad į derybas Briuselyje lietuviai atvažiuoja tiesiog nepasiruošę: – Ir priima viską maksimaliai. Ir sako, kad Briuselis liepė. Kai tuo tarpu kitos šalys deda dideles pastangas deryboms. Ir taip išsiderama dėl tų pievų, išmokų.“
Meras Raimondas Januševičius priminė, kad Lietuva laužus degino daugiau nei prieš 30 metų, kad istorija kartojasi ir reikia vėl kovoti už „save, vietą, laisvę, už savo teises“. Meras vylėsi, kad Lietuvos žemdirbiams nereiks imtis tokių drastiškų veiksmų, kokių imasi Vokietijos žemdirbiai, susilaikė nuo prognozių, ar ūkininkus išgirs ši Vyriausybė. O žemdirbiams palinkėjo stiprybės ir ryžto siekiant savo užsibrėžtų tikslų.
Reikalauja spręsti problemas
Kalbiname ir pačius ūkininkus. Lukšietis Antanas Vosylius dėl, jo nuomone, neteisingos žemės ūkio politikos, kai už pieną mokėjo keliolika centų, atsisakė karvių, užsiima tik augalininkyste.
„Sugalvojo, kad žalią dyzelį bus galima pilti tik į traktorių bakus. Aš negalėsiu gazolį pilti į sunkvežimį ar kitą transportą, kuriuo vežu grūdus ar naudoju kitoms reikmėms ūkyje!“ – piktinosi A. Vosylius.
Pienininkystės ūkio savininkai iš Aleksandravos k. (Kidulių sen.) Mindaugas Šimaitis ir žmona Irma rankų kol kas nenuleidžia, darbuojasi ir plečia pieno ūkį, tebelaiko per 200 melžiamų karvių.
„Prieš metus protestavom, dalinom nemokamai pieną, bet niekas mūsų neišgirdo, pieno kainas tik mušė ir mušė žemyn. Praeiti metai buvo labai sunkūs. Žolės nebuvo, nebuvo iš ko pasigaminti pašarų, todėl tenka papildomai pašarus pirkti. Kai negauname protingos kainos už produkciją, kaip gali planuoti investicijas, ūkio ateitį?“ – kalbėjo Irma.
Kitas gyvulininkystės ir augalininkystės ūkio turėtojas Povilas Navickas iš Veršių (Sintautų sen.) prašė tik vieno – stabilumo žemės ūkyje. Ūkininkas dirba apie 200 ha žemės.
„Negali rankų nuleisti, valgyti tai reikia. Kad susikūriau tai, ką šiandien turiu, tai 30 metų įdirbis, ne per vieną dieną viskas pasidaro. Šiandien jau reikia techniką atnaujinti. Nesuprantu, kodėl ministras vadovaujasi pateikta kažkokia statistika ir nemato realių žemdirbių problemų“, – svarstė P. Navickas.
Jaunasis ūkininkas iš Kriūkų seniūnijos Ignas Sutkus pripažino, kad jį labiausiai neramina daugiamečių pievų atkūrimo tvarka, apie 35 ha žemės dirbančiam jaunuoliui pernai metai buvo sunkūs ir dėl žemų produkcijos supirkimo kainų, ūkio pelningumą mažino kol kas turima sena ir neefektyvi žemės ūkio technika.
Sintautų krašto ūkininkas Mantvydas Rudzevičius dirba apie 100 ha žemės, daugiausiai augina javus, jis visgi pasigedo vienybės šalies žemdirbių savivaldoje. Tačiau pasidžiaugė naujai atkurta Šakių rajono ūkininkų organizacija, kuri telkia ūkininkus, stengiasi atstovauti jų interesams.
Šakių seniūnijos ūkininkas Mindaugas Martinaitis paklaustas, kaip mano, ar ši žemdirbių protesto akcija duos vaisių, sakė, jog tai yra įspėjamasis protestas, vėliau, ko gero, kaip organizatoriai ir planuoja, su žemės ūkio technika teks riedėti į Vilnių.
„Šiandien, manau, mes parodėme, kad galime susivienyti ir susirinkti. Tikimės iš premjerės palankių mums sprendimų. Panašu, kad ministras nieko nesprendžia. Buvom priversti naujuosius metus pradėti protestais. Ko tikiuosi iš šių metų? Valdžios pasikeitimo... į gerąją pusę. Kad ateitų tie žmonės, kurie būtų su žmonėmis, o ne su Europos Sąjungos institucijų nesuprantamomis rengiamomis priemonėms ir požiūriu“, – svarstė M. Martinaitis.
Ūkininkė Edita Morkevičienė iš Briedžių (Šakių sen.) atviravo – „kantrybės taurę perpildė reikalavimas atkurti daugiametes pievas“.
„Negirdi mūsų ministras. Matyt, ne savo rogėse sėdi, kad nesugeba mūsų interesų apginti“, – nedaugžodžiavo ūkininkė.
Pasigedo vienybės
Tiesa, ne vienas kalbintas ūkininkas šioje akcijoje pasigedo visuomenės palaikymo. Ūkininkė, savivaldybės tarybos narė Irma Bartkutė kvietė mūsų šalies žemdirbiams pasimokyti vienybės iš Vokietijos ūkininkų.
„Juos labai palaiko ir visuomenė, deja, pas mus to trūksta. Tikiuosi, kad valdžia mus šį kartą išgirs. Džiugu, kad protesto akciją palaiko ir kaimyninės Latvijos žemdirbiai“, – sakė I. Bartkutė.
Beje, pirmadienį buvo išplatintas ir Baltijos aplinkos forumo pranešimas žiniasklaidai, kuriame „su protesto reikalavimais susipažinusios nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos šią akciją vadina trumparegiška ir savanaudiška“.
Tarybos narys Bernardinas Petras Vainius tikino, kad atvyko ūkininkų palaikyti kaip „pilietis, duonos vartotojas“ ir yra įsitikinęs, kad šalies valdžia tik ir „draudžia, baudžia, engia tautą, ūkininkai stumiami į visišką nežinią“.
Paklaustas, ar tikisi sulaukti iš valdžios supratimo ir ūkininkavimo sąlygų pagerinimo, Žvirgždaičių krašto ūkininkas Darius Stonkus sakė: „Tikiuosi pirmiausiai valdžios razumo. Manau, kad Lietuvoje nesusišnekam, iš Europos Sąjungos tų reikalavimų tiek nenuleidžia. Kai negaunam tokių pat ūkininkavimo sąlygų, kurias turi kitos ES šalys, tai pasijunti tokiu...“ – tikino D. Stonkus.
Laužus užkūrė ir Lukšių žemės ūkio bendrovės specialistai bei Griškabūdžio krašto ūkininkai.
Pirmadienį Lietuvos žemdirbiams pradėjus protestus, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Po susitikimo tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad premjerė žada atsižvelgti į problemas: peržiūrėti pakeltą dujų akcizą, daugiamečių pievų ir saugomų teritorijų plėtrą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas šį protestą sieja su šiemet vyksiančiais valdžios rinkimais. Sausio 26 d. planuojamas ministro vizitas Šakiuose, tad žemdirbiai kviečiami aktyviai dalyvauti ir išsakyti savo problemas.
Virginijus iš Branduoliškių:
