Giedrė PLEČKAITYTĖ

Rajono medžiotojų teigimu, paskutiniu metu sparčiai blogėja laukinių gyvūnų, ypač medžiojamųjų dėl kailio, sveikata. Veterinarijos gydytojai tvirtina, jog šiuos gyvūnus kamuoja vadinamosios dermatitinės ligos. Sergamumas jomis didėja ir tarp namuose auginamų keturkojų bei pačių žmonių, todėl įspėjama būti budriems.

Nuotr. Veterinarijos gydytojas G. Šeškas sako, kad odos ligų paplitimas tarp laukinių gyvūnų ne ką mažiau pavojingas žmonėms bei jų augintiniams. Nuo odos ligų kritusius gyvūnus būtina utilizuoti.

Bemaž prieš mėnesį į vieną Griškabūdžio seniūnijos sodybą atklydo svirduliuojantis, sunkiai aplinkoje besiorientuojantis usūrinis šuo arba kitaip dar vadinamas mangutas. Ligotą gyvūną vietos gyventojui teko likviduoti. Tačiau po kiek laiko sodybos šeimininkas pastebėjo pakitusią vokiečių aviganių veislės šuns kailio struktūrą, dėl ko kreipėsi į veterinarijos gydytoją. Buvo konstatuota odos liga. Be to, medžiotojų teigimu, iš penkių sumedžiotų mangutų tik vieno būna sveikas kailis. Tad kas atsitiko, kad vis dažniau laukiniai sergantys gyvūnai atslenka į gyvenvietes?

 
Gyvūnus kamuoja odos ligos

Pasak Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo – inspektoriaus Algimanto Samajausko, ypač per paskutinius dvejus metus išaugo usūrinių šunų sergamumas odos ligomis – daugiausia niežais, kuriuos dažnai lydi grybelio komplikacijos. Šakių veterinarijos tarnybos viršininkas Juozas Žemaitis prisimena, kad prieš trejus metus kas savaitę sulaukdavo pranešimų apie į ūkius užklydusius išplikusius gyvūnus, kurių dažnai net patys žmonės neatpažindavo. Net 80 proc. pernai į veterinarijos tarnybos akiratį patekusių usūrinių šunų sirgo odos ligomis. Apie tai išsamiau papasakoti sutiko vienintelės rajone veikiančios smulkių gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojas Gintautas Šeškas.

Pasak jo, usūrinių šunų sergamumas jau seniai pastebėtas, todėl jokia naujiena, kad jie užklysta į sodybas. Mat laukinius gyvūnus kamuoja grybeliniai, mielinai dermatitai ir parazitinės ligos – tai sarkoptės erkės, demodex erkės bei ektoparazitai – blusos ir plaukagraužiai. „Visa tai yra gyvūnų nuplikimo priežastys“,- pastebėjo veterinarijos gydytojas. Jeigu gyvūnas suserga grybeliu, pirmiausiai jam pažeidžiamas raginis odos sluoksnis, taip pažeidžiami plaukai, kurie netrukus iškrenta ir jų vietoje atsiranda plikos kūno vietos. Be to, gyvūnėlių kailio nuplikimui įtakos gali turėti ir mieliniai grybeliai bei niežų erkės – tai sarkoptės, psoroptės, demodex. Dėl šių gydytojo išvardintų priežasčių gyvūno kailis ne tik išplinka, bet ir smirdi, o gyvūnas jaučia niežulį, skausmą, šaltį. „Šiuo metu usūriniai šunys turi miegoti, tačiau dėl ligos negali. Todėl jie priversti klaidžioti. Ateina į sodybas pas šunis, įlenda į šuns būdą, ten palieka užkratą. Tokioje būdoje pagulėjęs šuo užsikrečia ir atvežamas pas mus gydyti“,- pastebėjo G. Šeškas. Ypač šios ligos puola trumpaplaukius naminius augintinius.

Veterinarijos gydytojas, kalbėdamas apie odos ligų kamuojamus laukinius gyvūnus ir neretai jų užkrečiamus naminius augintinius, pabrėžė pagrindines priežastis, dėl kurių tokie susirgimai plinta. Pasak jo, šių ligų plitimui geras sąlygas sudaro šiltas klimatas, jaunas amžius bei dėl nepilnaverčio maitinimosi nusilpęs gyvūno imunitetas. „Bėgiodami sergantys usūriniai šunys užkratą palieka ant sumedėjusių augalų ir tose vietose, kur jie guli. Užkratą perneša ir musės, nutūpusios ant sergančiojo. Be to, žmonės su augintiniais eina pasivaikščioti ten, kur gyvena mangutai, lapės, žiurkės, valkataujančios katės, o čia gali būti ligos židinys“, - sakė G. Šeškas. Veterinarijos gydytojo pastebėjimu, namuose keturkojus auginantys žmonės, pastebėję pirmuosius ligos simptomus, kreipiasi į vaistininkus, kurie dažniausiai pasiūlo vaistų nuo alergijos. „Tie vaistai, kurie skirti nuo alergijos, slopina imunitetą, todėl padaroma labai didelė žala gyvūnui. Tačiau baisiausia tai, kad neretai nuo gyvūno užsikrečia suaugusieji ir vaikai. Savaitės pradžioje buvo moteris, kuri parodė koją. Jai yra tipinis grybelinis susirgimas – dermatitas. Beje, jis gydomas tik veterinariniais vaistais, kurie naikina gyvūnams būdingas parazituojančias grybų rūšis“,- sakė G. Šeškas.

Įspėjama, jog naminių keturkojų augintojai privalo laikytis higienos. Nors daugeliui gyvūnų mylėtojų tai nepatiks, bet būtina žinoti, kad šuo su šeimininku negali gulėti vienoje lovoje. „Reikia išlaikyti atstumą. Negalima leisti šuniui gulėti ant sofos, nes niekas nežino, kokią ligą iš lauko jis parsinešė. Šuo turi turėti savo guolį, kurį reikia nuolat dezinfekuoti. Auginant keturkojį, būtina vėdinti kambarius. Susirgus ir norint atsikratyti tokios ligos, būtina patalpų dezinfekcija, patalynės pervilkimas, drabužių ir netgi automobilio, kuriame buvo vežamas sergantis gyvūnas, dezinfekcija“,- sakė veterinarijos gydytojas, pridurdamas, jog tai visiškai išgydoma liga.

Veterinarijos specialistų tikinimu, šiuo atveju pirmuoju smuiku turi groti medžiotojai. „Nusikaltimą daro medžiotojai. Jeigu jie yra savo plotų šeimininkai, kodėl jie leidžia plisti šiems susirgimams? Šiomis ligomis serga ir kanopiniai žvėrys - visi šiltakraujai, tarp jų ir medžiotojas, kuris, galbūt, jau kasosi“, - šmaikštaudamas pokalbį baigė G. Šeškas.